Benedikto XVI taikos piligrimystė pirmtakų pėdsakais

Popiežius Benediktas XVI yra trečias popiežius lankantis Šventąją Žemėję po Pauliaus VI 1964 m. ir Jono Pauliaus II 2000 m. Paulius VI Šventosios Žemės aplankymu pradėjo tarptautines popiežių keliones moderniaisiais laikais ir tapo pirmu popiežiumi, skridusiu lėktuvu.

Josephas Ratzingeris gerai pažįsta ateinančiomis dienomis lankysimas šventąsias vietas, nes jose yra lankęsis ne vieną kartą prieš išrinkimą į Romos vyskupo ir Petro įpėdinio sostą. Jis pirmą kartą atvyko į Šventąją Žemę 1964 metais, kuomet buvo 37 metų amžiaus teologijos docentas Miunsteryje. Antrą kartą jis čia lankėsi savo šešiasdešimt penktojo gimtadienio proga 1992 metais, kuomet buvo Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas. Trečią kartą Josephas Ratzingeris lankėsi Šventojoje Žemėje 1994 m. netrukus po to, kai Šventasis Sostas užmezgė diplomatinius ryšius su dviem Šventosios Žemės valstybėmis - Jordanija ir Izraeliu. Kardinolas Ratzingeris tuomet dalyvavo Tarptautinėje žydų ir krikščionių konferencijoje, kurios metu pasakytoje kalboje užtikrino, jog asmeniškai remia žydų ir katalikų santykių plėtrą.

Benediktas XVI atvyko į Šv. Žemę kaip taikos piligrimas. Prieš kelionę jis tai pakartojo net kelis kartus, pradedant diena, kai pranešė, jog ruošiasi į Šventąją Žemę ir baigiant šios savaitės trečiadienio bendrąja audiencija, kuomet pasveikino jordaniečius, izraeliečius ir palestiniečius. Taip pat popiežius Paulius VI tris mėnesius po išrinkimo popiežiumi kalbėjo savo artimiausiems bendradarbiams apie „taikos piligrimystę“ į Šventąją Žemę. Popiežiaus Montini kelionės planai nebuvo viešai skelbiami, kol jis apie juos nepranešė Vatikano II Susirinkimo tėvams 1963 metų gruodžio 4 dieną, likus tik mėnesiui iki kelionės pradžios.

Išskridęs į Amaną 1964 metų sausio 4 dieną, Paulius VI pabuvo šventosiose vietose tik labai trumpai, tris dienas: pats popiežius norėjo, kad kelionė būtų greita, paprasta, bet esminė, paženklinta atgailos ir ekumeninės dvasios. Priešingai nei jo pirmtakas popiežius Jonas XXIII, kuris lankėsi Šventojoje Žemėje kaip Bergamo vyskupo sekretorius 1906 metais nacionalinės piligrimystės metu, Montini niekad nebuvo lankęsis Šv. Žemėje. Tad Paulius VI buvo pirmas Apaštalo Petro įpėdinis po beveik dviejų tūkstantmečių sugrįžęs į žemę, iš kurios išvyko Galilėjos žvejys Petras.

Svarbūs visi Pauliaus VI kelionės įvykiai, nes tai buvo pirmasis popiežiaus atvykimas į šventąsias vietas Jordanijos Betanijoje, Jeruzalėje, Getsemanėje, Galilėjos vietovėse Nazarete, Kanoje, Tiberiadoje, Tabgoje,, Kafarnaume, Palaiminimų ir Taboro kalnuose. Istorinis buvo popiežiaus susitikimas su Konstantinopolio patriarchu Atenagoru. Neišdildoma liko Pauliaus VI kalba, pasakyta Jeruzalėje prie Kristaus kapo bazilikos: „Atvykome kaip kaltininkai, kurie sugrįžta į savo nusikaltimo vietą. Atvykome, kad galėtume muštis į krutinę ir prašyti atleidimo, maldauti pasigailėjimo“.

Tris savaites prieš istorinę Pauliaus VI piligrimystę, 1963 metų gruodžio mėnesį, Šventąją Žemę aplankė jaunas kunigas iš Krokuvos Karolis Wojtyla. Jis dar kartą sugrįžo po dviejų metų, tapęs Krokuvos arkivyskupu, o trečią sykį atvyko jau kaip popiežius Jonas Paulius II 2000 metų kovo 20-26 dienomis, kelione pratęsdamas savo jubiliejinę piligrimystę į išganymo istorijos šventąsias vietas. Atvykęs į Amaną, Jonas Paulius II visų pirma nuvyko į Nebo kalną, prie kurio Mozė užbaigė 40 metų trukusį išrinktosios tautos klajojimą dykumoje pakeliui iš Egipto vergijos į Pažadėtąją žemę.

Bene svarbiausias Jono Pauliaus II piligrimystės Šventojoje Žemėje įvykis buvo jo vadovauta Mišių koncelebracija vakarienbutyje, vietoje, kuri kaip tada, taip ir dabar, yra ne bažnyčia, o nedidelė, paprasta salė. Įsimintini jo susitikimai su žydais Yad Vashemo mauzoliejuje ir su palestiniečiais pabėgėlių stovykloje prie Betliejaus. Tačiau visos kelionės simboliu liko laiškas - prašymas Dievui atleisti pagal žydų paprotį paliktas Raudų sienos plyšyje.

Savo „taikos piligrimystėje“ popiežius Benediktas XVI žengia pirmtakų Šventojoje Žemėje paliktais pėdsakais. (sk)