Kardinolas Carlo Maria Martini apie šventąjį Jeruzalės miestą ir apie jau priartėjusią popiežiaus kelionę į Šventąją Žemę

Jau po kelių dienų, šios savaitės penktadienį, prasidės popiežiaus Benedikto XVI kelionė į Šventąją Žemę. Popiežiaus kelionė prasidės Jordanijoje, po to tęsis Izraelyje ir palestiniečių valdomame Betliejuje. Tačiau pats svarbiausias ir šios kelionės taškas, ir visos Šventosios Žemės židinys yra Jeruzalės miestas.

Popiežiaus kelionės išvakarėse interviu Vatikano radijui davė Jeruzalę puikiai pažįstantis, keletą metų joje gyvenęs kardinolas Carlo Maria Martini. Primisime, kad kardinolas Martini yra garsus biblistas, jėzuitas, buvęs Romos Popiežiškojo Biblijos instituto ir Popiežiškojo Grigaliaus universiteto rektorius ir Milano arkivyskupas emeritas. Atsistatydinęs iš Milano ganytojo pareigų, kardinolas Martini 2002 metais apsigyveno Jeruzalėje. Deja, jo troškimą užbaigti savo dienas Šventajame Mieste sutrukdė liga. Nuo pernai jis vėl gyvena Milano arkivyskupijos teritorijoje.

Kai manęs klausdavo kodėl aš, sulaukęs 75 metų amžiaus, sugalvojau apsigyventi Jeruzalėje, - pasakojo kardinolas, - atsakydavau, jog būtų sunku surasti priežasčių dėl kurių reikėtų nevykti į Jeruzalę. Juk visa Bažnyčia veržiasi į Jeruzalę. Išganymo pažado išsipildymas, baigta kurti Dievo Karalystė, vadinama Dangiškąja Jeruzale.

Kalbant apie Jeruzalės svarbą ekumeniniam ir tarpreliginiam dialogui, - kalbėjo kardinolas Carlo Maria Martini, - reikia pripažinti, kad ji nėra labai ekumeniškas miestas. Gana nueiti į Šventojo kapo baziliką ir pamatysime kaip skirtingų konfesijų krikščionys bando vieni kitus perrėkti, kaip jie barasi ir nesutaria. Tad ekumeniniam dialogui Jeruzalė nėra pavyzdys. Nelengvas čia ir religijų dialogas. Nors, žinoma, ir vienoje, ir kitoje srityje pastaraisiais dešimtmečiais nemažai nuveikta. Tai, ko mano įsitikinimu labiausiai galima tikėtis – tai taikos dialogas, - kalbėjo kardinolas. Aš asmeniškai pažįstu gana daug tenykščių žmonių, kurie gedi žuvusių šeimos narių, tačiau jei nekursto savyje neapykantos ir keršto, neieško kaltųjų, bet stengiasi kitoje stovykloje, žydai pas palestiniečius ir palestiniečiai pas žydus, ieškoti tokio paties gedulo ištiktų šeimų ir su jomis bendrauti. Manau, kad reikėtų stiprinti pirmiausia šitokį dialogą, skatinti kalbėjimąsi apie didžiąsias vertybes, apie taiką, apie teisingumą, apie tai kas vieniems ir kitiems bendra ir svarbu. Pasak kardinolo Martini, tikriausiai ir galima tikėtis, kad popiežiaus kelionė sutelks dėmesį į žydų ir palestiniečių dialogą, į tiesos ir teisingumo būtinumą jame. Šventajai Žemei šiandien reikia daugelio dalykų, tačiau labiausiai jei reikia tiesos, teisingumo, susipratimo, terorizmo ir smurto atmetimo. Yra taip pat daug svarbių kitų dalykų, kurie nors atrodo antraeiliai, tačiau iš tiesų tai nuo jų priklauso taikos dialogas. Kad, tarkim, ir vandens problema. Šventojoje Žemėje vandens yra nedaug ir jį reikia teisingai padalinti tarp dviejų tautų, tarp dviejų valstybių.

Galiausiai klausiamas kas jam asmeniškai Jeruzalėje svarbiausia, į kurias miesto vietas jis mintimis keliavo per Velykas, kardinolas atsakė:

Brangiausia vieta yra Kalvarijos kalnas, nes ten medituojame visą žmogaus likimą, ten buvo nuplauta viskas, kas žmonijos istorijoje yra bloga. Ten buvo įvykdytas didžiausias pasaulyje nusikaltimas. Mes žiūrime į pasaulį, matome tiek daug nusivylimo, tiek daug ašarų, bet pakėlę akis į Kristų pamatome, kad visa tai jis įveikė ir nugalėjo. Mes nežinome kaip tai įmanoma, bet jaučiame, kad gėris tikrai yra stipresnis už blogį,- kalbėjo Vatikano radijui kardinolas Carlo Maria Martini. (jm)