Sekmadienį minėta Pasaulinė spaudos laisvės diena

Gegužės 3-ąją dieną buvo paminėta Pasaulinė spaudos laisvės diena. Ši diena įsteigta 1993 metais vykusioje Jungtinių Tautų Organizacijos generalinėje asamblėjoje.

Tradicinę ataskaitą apie spaudos laisvės padėtį pasaulyje praėjusiais metais, šiuo atveju apie 2008-uosius, pateikė organizacija „Freedom House“, įsteigta dar 1941 metais ir pasaulines spaudos laisvės apžvalgas rengianti nuo 1980 metų. Šios organizacijos būstinė yra Vašingtone.

Spaudos laisvės padėtį „Freedom House“ vertina pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19-ąjį straipsnį, teigiantį, jog „kiekvienas žmogus turi teisę į įsitikinimų ir jų reiškimo laisvę, kuri apima teisę nekliudomai laikytis savo įsitikinimų ir teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas nepriklausomai nuo valstybių sienų, ir nesvarbu, kokiomis priemonėmis jos būtų išreikštos“.

Jei šis Deklaracijos straipsnis atlieka pagrindinio principo ir kriterijaus funkciją, tai spaudos laisvės padėtis konkrečioje šalyje nustatoma naudojant klausimyną, sudarytą iš 23 klausimų, bei kitus indikatorius.

Klausimai suskirstyti į tris grupes: teisinę, politinę ir ekonominę. Pirmos grupės klausimų tikslas yra išsiaiškinti ar yra visos teisinės sąlygos spaudos laisvei: nuo konstitucinių nuostatų iki teismų elgesio su žurnalistais. Antros grupės klausimų tikslas yra išsiaiškinti ar politinis klimatas yra palankus spaudos laisvei: ar žurnalistai nesusilaukia neoficialių grasinimų ir sankcijų, ar patys savęs necenzūruoja ir pan. Ekonominio pobūdžio klausimais siekiama nustatyti žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų priklausomybę nuo kapitalo, subsidijų ir pan.

Pagal gautus atsakymus kiekvienai šaliai priskiriamas tam tikras balų skaičius. Kuo jis mažesnis, tuo žiniasklaidos laisvė didesnė. Žiniasklaidos padėtis šalyse klasifikuojama į „laisvą“, „dalinai laisvą“ ir „nelaisvą“. „Freedom House“ ataskaitos rezultatai rodo, jog 70-yje šalių spauda buvo laisva, 61-oje dalinai laisva ir 64-iose nelaisva. Lyginant su artesnių metų duomenimis, padėtis pablogėjo rytų Azijoje, tačiau pagerėjo pietų Azijoje bei Afrikoje. Neguodžia padėtis Rusijoje ir kai kuriose eks-sovietinėse šalyse, kur netrūksta nei išpuolių, kartais mirtinų, prieš žurnalistus, nei valdžios spaudimo. Pagal spaudos laisvę pirmauja Skandinavijos šalys, o Lietuva, kartu su Čekija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), pagal balų skaičių yra 24-oje vietoje. Lyginant pasaulinės žmonijos populiacijos duomenis, laisvos spaudos zonose gyvena per 17 procentų visų planetos žmonių. (rk)