„L‘Osservatore Romano“: „Pirmasis Taizé kartas Lietuvoje. Jaunimas ir Europa be sienų“
Penktadienį, gegužės 1-ąją dieną, Vilniuje prasidės tarptautinis Taizé jaunimo susitikimas.
Jame dalyvaus virš penkių tūkstančių jau užsiregistravusių jaunuolių, ne tik iš Lietuvos,
bet ir iš artimesnių bei tolimesnių kaimyninių valstybių. Per tris dienas Taizé jaunimo
susitikimo dalyviai pažins vienas kitą, Vilnių ir jo apylinkes. Tačiau susitikimo
organizatoriai siekia dar daugiau: kad jaunuoliai atskleistų save kaip Bažnyčios narius,
kad atsivertų bendravimui su Dievu ir kad vėliau visa tai „parsineštų“ į namus.
Pirmieji
pavieniai lietuviai Taizé bendruomenės kaimelį Prancūzijoje pasiekė, berods, dar 1988
metais, dažnai su dideliais nuotykiais atskleisdami tuo metu dar visiškai nepažįstamą
Vakarų Europą. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo ir pripažinimo į Taizé kaimelį
Prancūzijoje ir į tarptautinius Taizé naujametinius susitikimus vyko šimtai, o kartais
ir tūkstančiai lietuvių.
Šventojo Sosto dienraštis „l‘Osservatore Romano“ (balandžio
22 d.) publikavo dviejų Taizé bendruomenės narių, brolio Robo ir brolio Jean-Marie,
straipsnį, kuriame dalijamasi atsiminimais apie pirmuosius Taizé bendruomenės susitikimus
su lietuviais bei mintimis apie dabar Vilniuje vyksiantį Taizé susitikimą.
Kalbant
apie atsiminimus, tai broliams įstrigo tuometiniai „spartietiški autobusai“, kuriais
lietuviai ištvermingai sukardavo ilgus atstumus Europoje tam, kad susitiktų bei melstųsi
su kitų tautų jaunuoliais. O dabartinis susitikimas Vilniuje, rašo jie, atsiliepia
į tikrą jaunimo poreikį ir lūkestį, nors tik jam pasibaigus bus galima pasakyti, kaip
jaunimas šį susitikimą išgyveno ir kokius pėdsakus jis paliks.
Likus porai
dienų iki Taizé susitikimo pradžios kalbamės su Dalia Macevičiūte, vadovaujančia Vilniaus
arkivyskupijos jaunimo centrui, vienam iš Taizé susitikimo organizatorių. Pirmiausia
jos klausėme kokiomis nuotaikomis dabar gyvena organizatorių kolektyvas: