Popiežius aplankė nuo žemės drebėjimo nukentėjusio Italijos regiono gyventojus

Popiežius Benediktas XVI antradienį aplankė prieš tris savaites žemės drebėjimo ištiktą centrinės Italijos regioną. Maždaug pusę dienos trukusi kelionė prasidėjo beveik visiškai sugriautame nedideliame Onna miestelyje, o po to popiežius aplankė pagrindinį regiono miestą Akvilą, žemės drebėjimo su žeme sulygintą Akvilos universiteto studentų bendrabutį, taip pat smarkiai sužalotą garsiąją romaninę Santa Maria di Collemaggio baziliką, saugančią tryliktame amžiuje trumpai Bažnyčią valdžiusio popiežiaus Celestino V relikvijas. Ir Onna miestelyje, ir Akviloje popiežius susitiko su palapinėse gyvenančiais žmonėmis, o taip pat su jais globojančių socialinių tarnybų darbuotojais ir savanoriais, gaisrininkais, civilinės saugos pareigūnais prieš tris savaites gelbėjusiais žmones iš griuvėsių.

Balandžio 6 dienos ankstyvą rytą už maždaug šimto kilometrų į šiaurės rytus nuo Romos įvykęs žemės drebėjimas buvo viena rimčiausių stichinių nelaimių pastaraisiais dešimtmečiais ištikusių Italiją. Žuvo beveik trys šimtai žmonių. Maždaug 60 tūkstančių žmonių netekę namų buvo priversti apsigyventi palapinėse ir laikinuose būstuose. Taip pat smarkiai nukentėjo architektūros paminklai. Italijos vyriausybė atstatymui skyrė 8,5 milijardo eurų.

Antradienio rytą atvykęs pas palapinių miestelyje apgyvendintus Onna miestelio gyventojus popiežius juos guodė evangelisto Luko pasakojimu apie Emauso mokinius.

Ir jūsų, brangūs bičiuliai, širdis slegia tie patys jausmai, kurie slėgė du Emauso mokinius, apie kuriuos kalba evangelistas,- sakė popiežius. Jie, matę Jėzaus mirtį ant kryžiaus, liūdėdami ir nusivylę keliavo namo. Atrodė viskas prarasta ir nebuvo likę jokios vilties; atrodė, tarsi Dievas būtų pasislėpęs nuo pasaulio. Bet štai prie keliaujančių mokinių prisijungė Jėzus ir ėmė su jais kalbėtis. Ir nors jie iš karto jo neatpažino, kažkas pabudo jų širdys. To Nepažįstamojo žodžiai guodė, palaipsniui grąžino pasitikėjimą ir galiausiai uždegė jų širdis, įžiebė viltį, kuri prie Kalvarijos kalno buvo užgesusi. Brangūs bičiuliai, - kalbėjo popiežius, - savo kukliu buvimu tarp jūsų aš trokštu liudyti, kad prisikėlęs Viešpats gyvena su mumis, kad jis tikrai prisikėlė ir nepalieka mūsų vienų. Jis girdi kai mes susirūpinę klausiame kas mūsų laukia ateityje. Jis girdi susirūpinimo kupiną balsą šeimų, kurios prarado viską – namus, santaupas, darbą, kurios neteko artimųjų. Viešpats į mūsų klausimus atsako visų pirma kitų žmonių solidarumu,- kalbėjo popiežius susitikdamas su žemės drebėjimo sugriauto centrinės Italijos Onna miestelio gyventojais ir susitikimą baigė malda už mirusiuosius.

Vidudienį Akvilos miesto pakrašty esančios Italijos mokesčių policijos mokyklos teritorijoje įvyko kitas popiežiaus susitikimas su nuo žemės drebėjimo nuketėjusiais žmonėmis ir su gelbėtojais bei civilinės saugos darbuotojais ir savanoriais.

Trokštu pabrėžti, - sakė jiems popiežius, - koks vertingas ir svarbus yra žmonių solidarumas, kuris nors ir akivaizdžiausiai pasireiškia krizių metu, yra tarsi ugnis visą laiką rusenanti po pelenais. Solidarumas tai pilietiška ir krikščioniška vertybe, kuria matuojame visuomenės brandą. Solidarumas praktiškai reiškiasi visų pirma gelbėjimo darbuose. Jis ne tik laiduoja veiksmingą pagalbos darbų organizavimą, bet yra siela, yra aistra, kurios kyla iš pilietinės ir krikščioniškos tautos istorijos. Šiandien aš atiduodu pagarbą šiam jūsų solidarumui, tiek institucinėms jo formoms, tiek ir savanorių liudytam solidarumui.

Tragiškas žemės drebėjimo įvykis pilietinę bendruomenę ir Bažnyčią ragina susimąstyti. Mes, kaip krikščionys, - kalbėjo popiežius, - turime savęs klausti: Ką šituo liūdnu įvykiu Viešpats mums sako? Akistatoje su šiuo tragišku įvykiu šventėme šiemetines Velykas. Meldėme Dievo Žodžio šviesos. Šventėme Viešpaties mirties ir prisikėlimo iškilmę melsdamiesi, kad nuo šio tragiško įvykio nenukentėtų žmonių viltis ir pasitikėjimas Dievu. Tačiau ir pilietinė bendruomenė privalo atlikti rimtą sąžinės sąskaitą, kad niekada jai nestigtų atsakingumo. Tik šitaip Akvila, kad ir sužeista, galės vėl pakilti skrydžiui,- sakė popiežius. (Čia būtina pridurti, kad lotyniškas ir itališkas žodis „aquila“, kuriuo pavadintas šis nuo žemės drebėjimo nuketėjęs Italijos miestas, reiškia erelį). (jm)