Didysis penktadienis Vilniuje

Balandžio 10 d., Didįjį penktadienį, Vilniuje buvo einamas Kryžiaus kelias. Kryžiaus kelias iš katedros į Trijų kryžių kalną nuo Atgimimo laikų yra tapęs tradicija, tačiau dar niekuomet jame nedalyvavo tiek daug įvairaus amžiaus tikinčiųjų. Kryžiaus kelias prasidėjo 15 val. katedroje, kur sukalbėjus Dievo Gailestingumo vainikėlį, kardinolo Audrio Juozo Bačkio vedama procesija pajudėjo Trijų kryžių kalno link. Pirmoji stotis „Jėzaus suėmimas“ prisimenama tik išėjus iš katedros, antroji – Sereikiškių parko pradžioje. Ir taip per visą parką, Gedimino papėde, pro Arsenalą, per Vilnelę kertantį tiltą pasiekiamas Trijų kryžių kalnas. Procesijoje kartu ėjo vyskupas Juozas Tunaitis, kunigas Robertas Šalaševičius, katedroje tarnaujantys kunigai, taip pat Vilniaus arkivyskupijos katalikiškų organizacijų ir vienuolijų atstovai, kurie skaitė savo sukurtus kančios kelio apmąstymus. Šiuos apmąstymus jungė „Graudžių verksmų“ giesmės.

Didžiojo Penktadienio Kristaus kančios ir kryžiaus pagerbimo liturgija Vilniaus katedroje prasidėjo 18 valandą. Kryžiaus pagerbimo ceremoniją papuošė specialiai šiai valandai paruošta Vilniaus Šv. Kazimiero grigališko giedojimo mokyklos ir Bernardinų bažnyčios choro „Langas“ giesmė „Popule meus“, dar vadinama „Kristaus priekaištai“. Pamokslo metu kardinolas Audrys Juozas Bačkis iškėlė kryžiaus prasmę ir kančios slėpinio reikšmę krikščionio gyvenime. Remdamasis apaštalo Pauliaus teologija, ganytojas kvietė nebijoti kryžiaus ir patikėti, kad tai yra mūsų išganymo garantas. Pamokslą ganytojas baigė raginimu pagerbiant Nukryžiuotąjį jo prašyti sustiprinti tikėjimą, viltį ir meilę. Baigiantis Didžio penktadienio liturgijai, uždengtoje monstrancijoje Švenčiausiasis sakramentas buvo perneštas į atskirą koplyčią, vad. Kristaus kapą. Nuo 2004 metų šioje koplyčioje eksponuojama Turino drobulės kopija. Didžiojo penktadienio pamaldų metu išstačius Ostiją buvo giedama giesmė „Verkite Dievo, angelai šventieji“, kviečianti visus tvarinius gedėti ir raudoti už mus nukankinto Išganytojo. (Sigita Maslauskaitė)