Jeruzalėje jau šeštadienio rytą skambėjo Velykinis šlovinimo himnas. Tokį ankstyvą
Velykų šventimą lemia specifinė Šventųjų vietų situacija.
Kaip žinoma, viso
pasaulio krikščionims brangiausiame Jeruzalės mieste, gyvena daugeliui konfesijų priklausantys
krikščionys. Kristaus kapo bazilikoje šeimininkauja trijų konfesijų krikščionys –
lotynų apeigų katalikai, graikai ortodoksai ir armėnai. Kad nebūtų nesutarimų kam
ir kada skirti pirmenybę, dar devynioliktajame amžiuje, kai Jeruzalė priklausė turkų
Osmanų imperijai, būtent turkų valdžia sukūrė sistemą, kuri maždaug proporcingai paskirsto
visoms pagrindinėms konfesinėms grupėms maldos laiką pagrindinėse Jeruzalės šventovėse.
Tuo metu sudaryto status quo laikomasi iki šios dienos. Kartais būna nesusipratimų
ar netgi muštynių, apie kurias su piktdžiugišku pasimėgavimu praneša laicistinė spauda,
bet iš principo ta senoji sistema veikia gana neblogai.
Pagal šią tvarką, Jeruzalės
Šventojo Kapo šventovėje lotynų apeigų katalikams Didįjį šeštadienį skirtas rytas.
Iš ryto švęstam Velyknakčio budėjimui vadovavo Jeruzalės Lotynų apeigų katalikų patriarchas
arkivyskupas Fouad Twal. Gausiai dalyvavo tiek vietiniai katalikai, tiek ir Velykų
proga į Šventąją Žemę atvykę piligrimai. Liturgija prasidėjo ugnies šventinimu bazilikos
išorėje, prie pat įėjimo, Golgotos kalvos papėdėje. Po to patriarchas ir maldininkai
procesija paskui Velykų žvakę atėjo prie pačiame bazilikos centre esančio kelių metrų
aukščio statinio – mauzoliejaus - gaubiančio tuščią Viešpaties kapą. Prie kapo angos
vyko likusi Velyknakčio liturgijos dalis. (jm)