Popiežius meldžiasi už žemės drebėjimo centrinėje Italijoje aukas

Žinia apie žmonių aukų pareikalavusį galingą žemės drebėjimą, pirmadienio rytą sudrebinusį centrinės Italijos Abrucų regiono sostinę Akvilą ir daugelį regiono miestų ir miestelių, giliai sujaudino Šventąjį Tėvą.

Popiežius per savo Valstybės sekretorių pareiškė užuojautą Akvilos arkivyskupui Giuseppe Molinari, kuriam išreiškė asmeninį artumą su visais nuo stichijos nekentėjusiais žmonėmis. Valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone užtikrino, kad popiežius Benediktas XVI prisimena maldoje visus, kurie žuvo per žemės drebėjimą, ypač vaikus, ir prašo Viešpatį paguosti žuvusiųjų artimuosius. Guodžiančiai drąsindamas visus, kurie išgyveno stichiją ir kurie dalyvauja gelbėjimo darbuose, Valstybės sekretorius užtikrino, kad Šventasis Tėvas visus juos laimina.

Gelbėtojai perspėjo, kad naujų žemės drebėjimo smūgių pavojus nėra praėjęs, mat po pirmojo ir lig šiol stipriausio 5,8 balų pagal Richterio skalę smūgio, įvykusio pirmadienį 3 val. 32 minutės vietos laiku, sekė dešimtys kitų silpnesnių smūgių, iš kurių stipriausias, 4,6 balų pagal Richterio skalę, įvyko lygiai po valandos. Galingas žemės drebėjimas buvo juntamas visoje centrinėje Italijoje, įskaitant sostinę Romą, esančią už maždaug 95 kilometrų nuo žemės drebėjimo epicentro.

Italų spauda, remdamasi gelbėtojų tarnybomis, praneša, jog žuvo mažiausiai 100 žmonių ir kad yra pasigendama dar keliasdešimties kitų žmonių, įskaitant kelių Akvilos mokinių bendrabučio gyventojų. Akvilos ligoninėje per žemės drebėjimą žuvo keturi vaikai. Daug žmonių buvo sužeista. Paskaičiuojama, jog iki 50 tūkstančių žmonių liko benamiais. Galingas žemės drebėjimo smūgis sulygino su žeme kelis miestelius, nugriovė arba apgadino daug pastatų Akviloje ir kituose regiono miestuose. Kai kurios nukentėjusios vietovės sunkiai pasiekiamos dėl užgriuvusių gatvių arba sugadintų kelių, todėl būgštaujama, jog žuvusiųjų skaičius gali išaugti.

*

Be visų kitų žemės drebėjimo sukeltų nuostolių Italijos Akvilos apskrities gyventojams ir jų turtui, krašto žemės ūkiui ir verslui, neįkainojamos žalos patyrė regiono istorijos ir kultūros paminklai. Dar neturint ekspertų parengtų išsamių duomenų apie žalos kultūrinėms vertybėms apimtį ir remiantis vien žinių agentūrose perduodamais liudininkų pasisakymais, galima drąsiai sakyti, kad, deja, nuostolių apimtis yra didžiulė. Pavyzdžiui, žemės drebėjimas nepaliko sveikos nei vienos Akvilos arkivyskupijos bazilikos. Nukentėjo bemaž visi Abrucų sostinės viduramžių paminklai: nugriuvo šv. Bernardino bazilikos varpinė, įgriuvo Šventųjų sielų bazilikos kupolas katedros aikštėje. Iš išorės patikrinus Akvilos katedrą, atrodo, kad ji nukentėjo mažiausiai, tačiau žemės drebėjimas visai nuniokojo katedros aikštę, nuklotą profyro plokštėmis. Žemės drebėjimas apgadino ir garsiąją Collemaggio Marijos baziliką, menančią joje vainikuoto ir palaidoto popiežiaus šv. Celestino V 1294 metais įvestą ir iki mūsų laikų išlikusį bene pirmųjų krikščioniškų šventųjų jubiliejinių metų minėjimą. Šv. Celestinas V išleido specialią atlaidų bulę, kurioje nustatė, jog tikintieji per parą nuo pirmųjų iki antrųjų šv. Jono Krikštytojo kankinystės šventės mišparų (rugpjūčio 29 d.) įžengę į Collemaggio Marijos baziliką pro Šventąsias duris, gali pelnyti visuotinius atlaidus. Collemaggio atlaidų šventė kasmet patraukia tūkstančius žmonių. (sk)