Maskvoje mirė Natalija Trauberg

Balandžio pirmosios vakarą, pusę vienuolikos vietos laiku Maskvoje eidama aštuoniasdešimt pirmus metus, mirė krikščioniškos kultūros puoselėtoja, žymi vertėja Natalija Trauberg. Prie mūsų mikrofono ją asmeniškai pažinojęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas:

Natalija Leonidovna Trauberg priklausė tai Rusjos inteligentų kartai, kuri praeito amžiaus šeštame-septintame dešimtmetyje atrado katalikų tikėjimą ir liko su juo visam gyvenimui. Jai priklausė ir Sergejus Averincevas, ir Julijus Šreideris, ir daug kitų mokslininkų bei kultūros žmonių. Su Lietuva iš pradžių susijusi šeimos ryšiais, Natalija pamilo šalį tokia meile, kurią mes, lietuviai beveik esame pamiršę: romantiška, idealizuojančia ir kupina nuoširdaus prisirišimo. Vilniuje ji praleido nemažai kūrybingų metų. Aštuntame dešimtmetyje jos butas Algirdo gatvėje tapo vieta, kur galėjo susitikti lietuviai ir maskviečiai ar peterburgiečiai, katalikai ir stačiatikiai, ieškantys tikėjimo ir skeptikai... Diskusijos jos virtuvėje apie religiją, meną, bet ir politiką – kada gi ateis galas sovietams – nenuslopdavo kartais iki paryčių. Tačiau turbūt svarbiausias jos darbas – ne tik rusus, bet ir lietuvius ji supažindino su didžiaisiais krikščionybės gynėjais – Tolkienu, Chestertonu, C. S. Lewis’u. Jei pirmus du dar kai kas žinojo iš lenkiškų vertimų, tai Lewisas, jo apologetiniai traktatai ir teologiniai romanai – buvo gaivus atradimas. Ir grįžusi į Maskvą ryšio su Lietuva nepametė. Meldėsi ir verkė sausio tryliktąją, meiliai minėdavo iš seniau pažįstamus sąjūdžio veikėjus ar parlamentarus, džiūgavo kad gali lankytis jau nepriklausomoje valstybėje. Dar šiais metais Milane išėjusioje italų žurnalistės knygoje, skirtoje rusų laisvės kovotojams, pasakojimai apie Lietuvą užrašyti daugiausiai iš Natalijos Trauberg lūpų. Viešpats tesuteikia jai amžinąjį atilsį.