Balandžio pirmosios vakarą, pusę vienuolikos vietos laiku Maskvoje eidama aštuoniasdešimt
pirmus metus, mirė krikščioniškos kultūros puoselėtoja, žymi vertėja Natalija Trauberg.
Prie mūsų mikrofono ją asmeniškai pažinojęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto
Vytautas Ališauskas:
Natalija Leonidovna
Trauberg priklausė tai Rusjos inteligentų kartai, kuri praeito amžiaus šeštame-septintame
dešimtmetyje atrado katalikų tikėjimą ir liko su juo visam gyvenimui. Jai priklausė
ir Sergejus Averincevas, ir Julijus Šreideris, ir daug kitų mokslininkų bei kultūros
žmonių. Su Lietuva iš pradžių susijusi šeimos ryšiais, Natalija pamilo šalį tokia
meile, kurią mes, lietuviai beveik esame pamiršę: romantiška, idealizuojančia ir kupina
nuoširdaus prisirišimo. Vilniuje ji praleido nemažai kūrybingų metų. Aštuntame dešimtmetyje
jos butas Algirdo gatvėje tapo vieta, kur galėjo susitikti lietuviai ir maskviečiai
ar peterburgiečiai, katalikai ir stačiatikiai, ieškantys tikėjimo ir skeptikai...
Diskusijos jos virtuvėje apie religiją, meną, bet ir politiką – kada gi ateis galas
sovietams – nenuslopdavo kartais iki paryčių. Tačiau turbūt svarbiausias jos darbas
– ne tik rusus, bet ir lietuvius ji supažindino su didžiaisiais krikščionybės gynėjais
– Tolkienu, Chestertonu, C. S. Lewis’u. Jei pirmus du dar kai kas žinojo iš lenkiškų
vertimų, tai Lewisas, jo apologetiniai traktatai ir teologiniai romanai – buvo gaivus
atradimas. Ir grįžusi į Maskvą ryšio su Lietuva nepametė. Meldėsi ir verkė sausio
tryliktąją, meiliai minėdavo iš seniau pažįstamus sąjūdžio veikėjus ar parlamentarus,
džiūgavo kad gali lankytis jau nepriklausomoje valstybėje. Dar šiais metais Milane
išėjusioje italų žurnalistės knygoje, skirtoje rusų laisvės kovotojams, pasakojimai
apie Lietuvą užrašyti daugiausiai iš Natalijos Trauberg lūpų. Viešpats tesuteikia
jai amžinąjį atilsį.