Šventojo Tėvo laiškas Jungtinės Karalystės premjerui: dėmesys Afrikai, etikos sugrąžinimas į ekonomiką

Prieš prasidedant G20 viršūnių susitikimui Londone, popiežius Benediktas XVI ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Gordon Brown apsikeitė laiškais.

Šventojo Tėvo laiške, pasirašytame kovo 28 dieną, visų pirma prisimenamas nesenas Jungtinės Karalystės premjero apsilankymas Vatikane. Šio vizito metu popiežius buvo supažindintas su artėjančiu G20 viršūnių susitikimu ir su jo tikslais: finansinių rinkų stabilizavimu, pagalbos krizei įveikti būdų šeimoms ir įmonėms ieškojimu, pasaulinės sistemos reformavimu, kad ateityje būtų išvengta panašių krizių.

Šventasis Tėvas rašo, jog savo laišku jis nori išreikšti katalikų Bažnyčios padėką ir savo asmeninį įvertinimą valstybių bei vyriausybių vadovams, kurie pasiryžę spręsti minėtus iššūkius, remiantis įsitikinimu, jog išeitis iš krizės gali būti rasta tik visiems veikiant kartu ir atsisakant nacionalistinio egoizmo bei protekcionizmo įkvėptų sprendimų.

Popiežius Benediktas XVI Jungtinės Karalystės premjerui, kuris pirmininkaus G20 posėdžiuose, priminė Afrikos kontinento bėdas ir lūkesčius.

Anot Šventojo Tėvo, visai neseniai Afrikoje jis galėjo ranka paliesti deginantį skurdą, kurį krizė rizikuoja dar labiau pagilinti, bet taip pat nepaprastus kontinento žmogiškus išteklius, kurie galėtų pagelbėti visai planetai.

Popiežiaus laiške išryškinamas šis kontrastas: G20 viršūnių susitikime dalyvauja valstybės, kurioms tenka 90 procentų pasaulinio Bendrojo vidaus produkto ir 80 procentų pasaulinės prekybos. Tačiau tik viena valstybė yra Afrikoje. Ar tai neverčia giliai susimąstyti, kodėl turintys mažiausiai svorio politikos arenoje labiausiai kenčia nuo krizės pasekmių, už kurią nėra atsakingi? Todėl, pasak popiežiaus, G20 viršūnių susitikime ir priimamuose sprendimuose turi būti išgirstas viso pasaulio balsas. Tam galima panaudoti daugiašalius susitarimus ir mechanizmus, kurie jau egzistuoja Jungtinių Tautų ir su ją susietų tarptautinių agentūrų rėmuose.

Šventasis Tėvas pažymėjo, jog iškilo rizika, kad pagalbos Afrikos ir kitoms besivystančioms valstybėms planai bus labai sumažinti ar net ištrinti. Tačiau juk ši pagalba nebuvo krizės priežastis. Tad, laikantis pamatinio teisingumo, ji neturėtų tapti krizės auka. Popiežius rašė prisidedantis prie balsų visų tų žmonių, priklausančių skirtingoms kultūroms ir religijoms, kurie mano, jog kraštutinio skurdo išrovimas pasaulyje iki 2015 metų, kaip kad iškilmingai pažadėta pasaulio lyderių 2000-aisias metais Jungtinių Tautų viršūnių susitikime, yra vienas iš svarbiausių uždavinių mūsų laiku.

Popiežius Benediktas XVI taip pat akcentavo, jog į ekonomiką turi sugrįžti etika. Anot jo, trūkstant korektiško etinio elgesio, ekonominiai veikėjai nebepasitiki finansų sistema ir jos instrumentais, taip duodami pradžią krizei. Bet, kita vertus, būtų klaidinga aklai pasitikėti finansais, prekyba, gamybos sistemomis. Galų gale, tai tik laikini ir kintantys žmogaus kūriniai, kuriais aklai pasitikint krizė užprogramuojama.

Vienintelis tikras ir solidus pasitikėjimo pagrindas yra pats žmogus, pasitikėjimas žmogumi. Todėl visos priemonės, kuriomis siekiama kovoti su krize, galutinėje analizėje turėtų siūlyti saugumą šeimoms ir stabilumą darbuotojams, tuo pat metu atstatant etiką finansuose.

Popiežius pastebėjo, kad pati krizė mus moko, jog etika nėra už ekonomikos ribų, tačiau jos viduje, ir kad ekonomika neveikia be etinio elemento.

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Gordon Brown atsakyme pažymimi šie dalykai: G20 viršūnių susitikime nebus pamiršti vargšai, turtingų valstybių pažadai besivystantiems kraštams ir klimato problemos. Britų premjeras pabrėžė, kad siekia ir tikisi ambicingų sprendimų, kurie pagerintų pasaulio ekologinę padėtį, finansų sistemą ir ekonomiką, tame tarpe padedant besivystančioms ekonomikoms. Tačiau apie etiką ir ekonomiką Jungtinės Karalystės premjeras neužsiminė. (rk)