Šių metų kovo 26 diena penkiems Jonavos miesto vaikams buvo ypatinga. Lietuvos Caritas
projekto „Kalinių globa ir reintegracija“ iniciatyva, padedant Panevėžio pataisos
namų direktoriaus pavaduotojai Reginai Stankuvienei, buvo suorganizuotas neeilinis
vaikų ir pataisos namuose kalinčios mamos susitikimas.
Ilga kelionė ir nerimo
kupinas laukimas tą dieną atsipirko su kaupu. Daugiau nei pusmetį mamos nematę vaikai,
sutiko ją su ašaromis akyse. Emociškai įtempta akimirka kaip mat paneigė visuomenėje
giliai įsišaknijusį stereotipą, jog visos kalinčios moterys yra blogos mamos.
Panevėžio
pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistė Sandra Petrosevičienė
patvirtino, jog toli gražu ne visų kalinčiųjų motinystės teisės yra atimtos ar apribotos.
Specialistė taip pat skubėjo pagirti D. T. už itin gerą elgesį ir nuoširdų rūpinimąsi
dviem mažamečiais vaikais (aut. past. vaikai iki 3 metų amžiaus neatskiriami nuo kalinčios
motinos).
D. T. į Panevėžio pataisos namus pateko prieš nepilnus metus. Laisvėje
likę dar penki ūgtelėję vaikai buvo patikėti sesers Žanos globai. Sunkiai besiverčianti
šeima neišgalėdavo visų penkių vaikų nuvežti pas mamą, todėl galimybė pamatyti seserį,
o vaikams mamą buvo įvertinta nuoširdžiu „ačiū“.
Socialinės reabilitacijos
skyriaus specialistė S. Petrosevičienė pasidžiaugė, jog socialiniai darbuotojai ir
kiti specialistai bausmę atliekančioms ir įkalinimo vietoje auginančioms mažamečius
vaikus motinoms rengia specialius mokymus. Motinystės įgūdžių lavinimas, motyvacija
dažniausiai pasiteisina, ir į laisvę išėjusios moterys toliau rūpinasi savo vaikais.
Lietuvos
Caritas projekto „Kalinių globa ir reintegracija“ koordinatorius Vytautas Ilevičius
per daugelį darbo metų su esamais ir buvusiais nuteistaisiais pastebėjo kalinčiųjų
poreikį susitikti su laisvėje likusiais vaikais. Panašus susitikimas buvo suorganizuotas
praėjusių metų Tėvo dienos proga. Tą kartą Pravieniškių antruosiuose pataisos namuose
susitikimas su vaikais buvo surengtas dviems nuteistiesiems vyrams.
Nuteistieji
dažnai išreiškia susirūpinimą, jog reti pasimatymai su vaikais gali juos visiškai
atskirti nuo šeimos. Po daugelio nesimatymo metų vaikai pamiršta tėvus ir neretai
ima kaltinti palikus juos likimo valiai. Itin greitai ryšys tarp tėvų ir vaikų nutrūksta
vaikams patekus į globos įstaigas.
Lietuvos Caritas, gavęs finansavimą iš
Vokietijos katalikų solidarumo akcijos Renovabis, nuo šių metų pradžios pradėjo vežioti
Lietuvos vaikus į įkalinimo vietas susitikimui su ten bausmę atliekančiais tėvais.
Besikreipiančiųjų į Caritas su prašymu nuvežti vaikus pas kalinčius tėvus sulaukiama
kasdien, todėl projekto koordinatorius V. Ilevičius nuogąstauja, jog išpildyti visų
norus nepakaks rėmėjų skirtų lėšų.
„Projektui „Kalinių globa ir reintegracija“
bei naujajam sumanymui vežioti vaikus į kalėjimus šiais metais buvo skirta penktadaliu
mažiau lėšų nei praėjusiais metais. Vaikus vežioju savu automobiliu, kuris tokiais
tempais dirbant ilgai nelaikys. Daug lėšų reikia skirti techninei priežiūrai. Norinčiųjų
pamatyti mamas ar tėčius negaliu nuvilti“, - žodžio laikosi V. Ilevičius.
Projekto
koordinatorius kreipiasi į geros valios žmones, kurie finansine ar kitokia parama
galėtų prisidėti prie Caritas veiklos ir tokiu būdu padėtų tęsti šį gražų sumanymą.
Vytautas Ilevičius taip pat ragina visų LR pataisos namų vadovybę palaikyti šią idėją
ir paskatinti į procesą įsijungti ne tik administracijos darbuotojus, atsakingus už
socialinę reabilitaciją, bet ir sudaryti sąlygas dažnesniems motinų, tėvų ir jų vaikų
susitikimams. Anot Lietuvos Caritas projekto koordinatoriaus, tik atstačius šeimų
ryšius, į laisvę išėję nuteistieji turės kur grįžti ir nedarys pakartotinų nusikaltimų.
(Lietuvos Caritas informacija)