2009-04-01 17:46:26

Bendrosios audiencijos dalyviams popiežius kalbėjo apie savo kelionę į Afriką


Jau įprasta, kad grįžęs iš apaštališkosios kelionės popiežius visada jai skiria bendrosios audiencijos katechezę. Praėjusią savaitę bendrosios audiencijos nebuvo, tad apie savo vizitą Afrikoje, kovo 16 – 23 dienomis, Benediktas XVI kalbėjo šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams.

Popiežius visų pirma priminė pagrindinį šios savo kelionės tikslą – įteikti visų nacionalinių ir regioninių Afrikos vyskupų konferencijų atstovams būsimos, spalio mėnesį Vatikane vyksiančios Vyskupų Sinodo asamblėjos „Instrumentum laboris“. Sinodo dokumentą Benediktas XVI Afrikos vyskupams įteikė pirmosios iš dviejų lankytų Afrikos šalių – Kamerūno sostinėje Jaundė kovo 19 dieną aukodamas šv. Juozapo iškilmės Mišias.

Jau nuo seno krikščionybė yra giliai suleidusi šaknis į Afrikos žemę,- kalbėjo popiežius trečiadienio rytą. Apie tai liudija daugybė kankinių ir šventųjų, tikėjimo liudytojų ir mokytojų, kurių veikla suklestėjo pirmiausia žemyno šiaurėje, o vėliau ir pietinėje dalyje. Pirmiausia tai Kiprijonas ir Augustinas bei jo motina Monika, tačiau taip pat ir Ugandos kankiniai, ir mūsų laikais paskelbta šventąja Juozapa Bakhita, ir daugybė kitų. Šiandien, kuomet globalizuotame kontekste Afrikos šalys stengiasi konsoliduoti politinę nepriklausomybę ir nacionalines tapatybes, Bažnyčia palydi afrikiečių pastangas vadovaudamasi didžiąja Vatikano II Susirinkimo žinia. Bažnyčia supranta, jog ypač Afriką vis dar slegiančių sunkumų ir konfliktų akivaizdoje, jos pareiga būti vienybės ir susitaikinimo ugdytoja, kad visa Afrika galėtų sėkmingai kurti teisingą, solidarią ir taikią ateitį, taip, kaip moko Evangelija.

Kalbėdamas apie pirmąją savo kelionės į Afriką dalį, vizitą Kamerūne, popiežius taip pat paminėjo apsilankymą kardinolo Léger centre, viename svarbiausių Kamerūne invalidų reabilitacijos ir slaugos centrų. Jį įkūrė kanadietis kardinolas Paul Emile Léger, kuris po Vatikano II Susirinkimo, 1968 metais visiškai pasišventė tarnavimui skurstantiems ir kenčiantiems žmonėms. Tame centre,- sakė popiežius,- susitikau su kenčiančiais žmonėmis, dalijausi su jais viltimi ir pats iš jų mokiausi vilties.

Antroji kelionės dalis buvo vizitas Angoloje – šalyje, kuri dar neseniai išsikapstė iš ilgo pilietinio karo ir kurioje šiandien vyksta plataus masto atsikūrimo ir susitaikinimo procesas. Bet argi būtų tikras atsinaujinimas ir susitaikinimas, jei būtų palikti likimo valiai vargingiausi ir pažeidžiamiausi visuomenės nariai, irgi turintys teisę drauge su visai dalintis savo šalies žemės turtais? Štai kodėl, - sakė popiežius, - būdamas Angoloje raginau drąsiai tęsti šiuo metu vykstantį visuomeninį procesą. Angoloje galime iš arti prisiliesti prie tos tiesos, apie kurią ne kartą yra kalbėję mano pirmtakai: karas viską griauna ir tik taikos sąlygomis įmanoma kurti visuomenės ateitį. Žinoma, atsikūrimo darbui reikia nemenkų jėgų ir visų pirma moralinės energijos. Būtent čia gali lemtingai prisidėti Bažnyčia, kviesdama į moralinį atsinaujinimą ir ugdydama sąžines.

Kabėdamas apie vizitą Angoloje popiežius atskirai paminėjo du svarbius jo momentus – susitikimus su jaunimu ir su moterimis. Šia proga taip pat dar kartą pareiškė užuojautą dėl dviejų merginų mirties spūstyje prie Lunados stadiono.

Brangūs broliai ir seserys,- kalbos pabaigoje popiežius kreipėsi į bendrosios audiencijos dalyvius, - visi drauge dėkokime Viešpačiui už jos nuostabius darbus Afrikoje, dėkokime už misionierių, katechetų, savanorių, jaunimo entuziazmą. Visi drauge melskimės, kad Viešpats laimintų naują gyvenimą sau ir savo vaikams kuriančių afrikiečių pastangas ir drąsą. Telydi juos Mergelės Marijos, Afrikos Karalienės, ir afrikiečių palaimintųjų ir šventųjų užtarimas. (jm)








All the contents on this site are copyrighted ©.