Drama prie Libijos krantų: nuskendo laivas su emigrantais

Naktį iš pirmadienio į antradienį netoli Libijos krantų nuskendo laivas, gabenęs, kaip įtariama apie pustrečio šimto emigrantų. Libijos pakrantės yra viena iš Afrikos platformų, iš kurių į Europą išvyksta tūkstančiai afrikiečių ir ne tik, ieškančių geresnio gyvenimo.

Yra žinoma, kad maždaug tuo pat metu Libijos pakrantes paliko bent du laivai, nors kiti minėjo tris ar net keturis. Viename buvo pusketvirto, o kitame pustrečio šimto žmonių. Jų tikslas buvo Italija.

Iš pradžių manyta, kad galėjo nuskęsti abu laivai ir juose buvę žmonės. Kai kas prakalbo, kad žuvo nemažiau kaip 500 asmenų. Laimei, šios žinios nepasitvirtino, mat vienas Italijos laivas pranešė, jog sutiko vieną iš emigrantų laivų, į savo denį paėmė pusketvirto šimto žmonių ir nugabeno juos atgal į Libiją, į Tripolį. Pranešama taip pat, kad tarp jų buvo ne tik įvairių Afrikos valstybių piliečiai, bet ir penkiolika sirų bei beveik septynios dešimtys Bangladešo gyventojų.

Žinių agentūros praneša, jog gelbėtojai, ieškoję antrojo laivo aukų, rado 23 gyvuosius ir 21 mirusiojo kūną. Jei teisinga prielaida, kad gyvų daugiau neišliko, tai žuvusiųjų yra daugiau nei du šimtai.

Žinia apie imigrantų dramą sukėlė didelį atgarsį Italijoje, kurioje jau kurį laiką vyksta diskusijos dviejų pusių: viena palaiko griežtą politiką prieš emigrantus, siūlo juos siųsti iš Italijos ar net taikyti įkalinimo bausmes. Kita pusė teigia, jog Italija turi būti atviresnė emigrantams ir solidaresnė su jais, besąlygiškai gerbdama jų žmogaus teises. Bažnyčia Italijoje taip pat pastaruoju metu yra kritikavusi kai kuriuos siūlomus įstatymų projektus, labai sugriežtinančius elgesį su emigrantais. Viename iš tokių projektų, pavyzdžiui, buvo siūloma, kad greitosios pagalbos punktuose dirbantys gydytojai praneštų policijai, jei pas juos ateitų koks susižeidęs ar susirgęs nelaimėlis be dokumentų. Gydytojai, suprantama, kratėsi tokio vaidmens.

Žmogaus teisių aktyvistai smerkia, viena vertus, cinišką nelegalių emigrantų į Europą gabentojų elgesį: į palaikius, dažnai tik kelionei į vieną pusę skirtus menkus laivelius sugrūdama šimtai žmonių, be jokių higieninių sąlygų ir apsaugos priemonių, tarp jų netrūksta nepilnamečių, vaikų ar nėščių moterų.

Kita vertus, Libija, spaudžiant Italijai ir Europos Sąjungai, yra įsipareigojusi labiau kontroliuoti savo pakrantes ir nelegalios migracijos srautus. Tikrovėje, rašo žmogaus teisių aktyvistai, tai reiškia Libijos policijos reidus į emigrantų kvartalus, kuriuose surenkami nelegalai siunčiami į kalėjimus ir įkalinimo stovyklas kartu su tais, kurie pagaunami jūroje. Jų laikymo sąlygos baisios, mėnesiais neleidžiant išeiti iš kameros ar susisiekti su šeima. Įkalintųjų padėties beviltiškumą liūdnai iliustruoja tai, kad neretai jie visokiais būdais vengia susitikti su įvairių Afrikos šalių delegacijomis, kurios atvyksta į Libijos kalėjimus atpažinti savo piliečių. Kaliniai bijo, kad grįžus tėviškėn su jais bus elgiamasi dar blogiau, kaip su išdavikais. Dažnai tai reikštų tik mirtį. (rk)