Popiežius įteikė Afrikos Bažnyčiai būsimos Vyskupų Sinodo asamblėjos „Instrumentum laboris“

Ketvirtadienis buvo bene svarbiausia popiežiaus Benedikto XVI vizito Afrikoje diena. Aukodamas Mišias Kamerūno sostinės Jaundė stadione, Šventasis Tėvas įteikė Afrikos nacionalinių ir regioninių vyskupų konferencijų vadovams ir atstovams Afrikai skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos „Instrumentum Laboris“. Tie patys Afrikos vyskupų konferencijų vadovai ir atstovai, kartu su kitų žemynų Bažnyčių atstovais, spalio mėnesį dalyvaus Romoje vyksiančioje antrojoje specialioje Vyskupų Sinodo asamblėjoje, skirtoje Afrikos Bažnyčios dabarties gyvenimui ir misijai ateityje.

Ketvirtadienį Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo Šventosios Šeimos tėvą bei visuotinės Bažnyčios globėją šv. Juozapą. Pradėdamas šv. Juozapo iškilmės Mišių homiliją, popiežius pirmiausia pasveikino visus, kieno dangiškasis globėjas yra šv. Juozapas. „Linkiu džiugios šventės visiems, kam, kaip ir man, teko malonė būti pakrikštytiems šituo gražiu vardu“, - sakė popiežius ir meldė jiems ypatingos šv. Juozapo globos kasdienėje gyvenimo kelionėje.

Toliau savo homilijoje Afrikos Bažnyčios ir afrikiečių tikinčiųjų šeimų gyvenimo kontekste popiežius komentavo šv. Juozapo iškilmės Evangelijos skaitinį, pasakojantį apie Juozapui sapne apsireiškusį angelą ir paraginusį pasitikėti Dievo apvaizda.

„Tik Dievas galėjo duoti Juozapui jėgų, kad jis patikėtų angelo žodžiais,- sakė popiežius. Tik Dievas jums, broliai ir seserys, šeimų tėvai ir motinos, duos jėgų, reikalingų tam, kad jūsų vaikai būtų užauginti tokiai žmonėmis, kokių nori Dievas. Prašykite to! Dievui patinka, kai žmonės meldžia to, ką jis pats jiems nori duoti. Prašykite tikros ir ištikimos meilės, tokios meilės, kokia jis mus myli“.

Šiandien ir Afrikoje, ir kituose žemynuose, gerokai sujauktos tradicinės šeimos vertybės. Visų pirma popiežius paminėjo pakitusius ryšius tarp jaunosios ir vyresnės žmonių kartų, nutrūkusius tradicinius saitus, kuriais būdavo iš kartos į kartą perduodama gyvenimo išmintis; nekontroliuotos urbanizacijos pasekmes, nedarbą, skurdą, o taip pat jų įtaką žmonių gyvenimo tiek socialinei, tiek ir moralinei kokybei. Ką daryti kai viskas nesuvaldomai smunka žemyn, kai kartais atrodo, kad gyvenimas yra tarsi neišvengiama nelaimė? Popiežius kvietė Afrikos tėvus ir motinas neprarasti vilties. Pasitikėti Dievu kaip kitados pasitikėjo Abraomas. „Nesant jokios vilties, jis patikėjo viltimi“ (Rm 4, 18), taip apie Abraomo pasitikėjimą sako šv. Paulius laiške romiečiams. „Koks tai puikus krikščionio apibrėžimas. Visa Afrika, per jus, kviečiama į naują viltį“, - sakė popiežius ir kvietė, pirmiausia tikinčiuosius šeimų tėvus, imti pavyzdį iš šv. Juozapo.

Ketvirtadienio rytą Jaundė stadione aukotų Mišių metu iš popiežiaus lūpų taip pat skambėjo jo paties šios kelionės proga sukurta malda Mergelei Marijai – Afrikos globėjai. Mišių pabaigoje įvyko kulminacinis visos šios popiežiaus kelionės aktas – visų Afrikos vyskupų konferencijų vadovams ir atstovams Benediktas XVI įteikė rudenį vyksiančios, Afrikai skirtos, Vyskupų Sinodo asamblėjos darbo dokumento tekstą.

Įteikdamas dokumentą, popiežius pirmiausia priminė prieš 14 metų vykusią Afrikai skirtą pirmąją specialią Vyskupų Sinodo asamblėją ir po jos paskelbtą apaštališkąjį paraginimą „Ecclesia in Africa“. Ši antroji asamblėja,- sakė Benediktas XVI,- bus natūrali to paties proceso tąsa. Darbo dokumentas yra visų mūsų pastabų ir apmąstymų rezultatas, atspindintis didįjį Afrikos Bažnyčios dinamizmą ir įvardijantis pagrindinius dabarties sunkumus ir iššūkius ateičiai. Būsimoji Sinodo asamblėja padės Bažnyčiai Afrikoje vykdyti pašaukimą tarnauti susitaikinimui, teisingumui ir taikai, pagal paties Viešpaties paskelbtą programą: „Jūs esate žemės druska... jūs este pasaulio šviesa“. (jm)