Šventojo Sosto stebėtojas Žmogaus teisių taryboje: kelia nerimą auganti religinė netolerancija
ir nauja sekuliaristinė politika.
Žmogaus teisių tarybos pagrindinėje būstinėje Ženevoje buvo surengta bendra diskusija
apie įvairių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą. Diskusijoje dalyvavo ir arkivyskupas
Silvano Tomasi, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje
ir kitose tarptautinėse organizacijose Ženevoje.
Arkivyskupas kalbėjo apie
religijos ir įsitikinimų laisvės gerbimą. Jis citavo paskutiniąją (2009) Specialiojo
reporterio apie religijos ir įsitikinimų laisvę parengtą ataskaitą, kurioje kalbama
apie nuolatinius religinių mažumų ir pažeidžiamų grupių narių teisių pažeidimus.
Daugelyje
pasaulio vietų religinės mažumos, tame tarpe ir krikščionys, kas dieną susiduria su
diskriminacija ir išankstiniais nusistatymais. Šventasis Sostas yra susirūpinęs dėl
augančio religinės netolerancijos atvejų skaičiaus ir kviečia valstybes imtis visų
būtinų priemonių, edukacinių ir teisinių, kad būtų užtikrinta religijos laisvės
pagarba bei religinių mažumų apsauga nuo diskriminacijos, - sakė Šventojo Sosto nuolatinis
stebėtojas.
Jis citavo neseniai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje
(ESBO) vykusiame pirmajame susitikime apie „netoleranciją ir diskriminaciją prieš
krikščionis“ pateiktą pastabą, jog krikščionių teisės pažeidžiamos ne tik ten, kur
jie sudaro mažumą, bet ir tose valstybėse, kur krikščionys sudaro tradicinę šalies
gyventojų daugumą.
Šiuo požiūriu, anot arkivyskupo Tomasi, jo delegacijai atrodo,
kad keliose valstybėse, kuriose anksčiau buvo nusistovėjusi sveika pusiausvyra tarp
Bažnyčios ir valstybės, dabar viršų ima nauja sekuliaristinė politika, kuri siekia
sumažinti religijos vaidmenį viešajame gyvenime. Šventasis Sostas kviečia šias valstybes
pripažinti svarbų religijų vaidmenį, kurį jos gali atlikti visuomenėje. Religijos
prisideda prie sklaidos moralinių ir socialinių vertybių, kurios peržengia individualistinę
visuomenės sampratą.
Arkivyskupas Tomasi taip pat užsiminė ir apie išraiškos
laisvės, tame tarpe ir religinių įsitikinimų, ribojimus. Anot jo, Šventasis Sostas
mano, jog šiuo požiūriu visiškai pakanka Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių
pakto (19 bei 20 straipsniuose) nustatytų ribų.
Šventojo Sosto nuolatinio stebėtojo
įsitikinimu, geriausia religijos laisvės apsauga yra jos įgyvendinimas. Kiekviena
valstybė turėtų pagalvoti, kaip padrąsinti sąžiningą ir pagarbią diskusiją tarp tos
pačios religijos ir skirtingų religijų narių bei nereligingų asmenų. Tačiau kiekvienu
atveju turėtų būti aišku, kad religijos laisvė yra vidujai susijusi su išraiškos laisve.
Ten, kur religijų išpažinėjai neturi teisės išreikšti savo nuomonės laisvai, religijos
laisvė nėra užtikrinama. Ten, kur žmonėms neleidžiama pradėti sąžiningos diskusijos
apie religijos nuopelnus arba klaidas, teisė į tiesą yra neigiama, teisė pasirinkti
arba pakeisti religiją bei įsitikinimus rimtai nukenčia.
*
Arkivyskupo
Silvano Tomasi cituotoje Specialiojo reporterio apie religijos ir įsitikinimų laisvę
ataskaitoje, kuri buvo publikuota 2009 metų sausio pradžioje ir kurioje apžvelgiamas
laikotarpis nuo 2007 metų gruodžio iki 2008 metų gruodžio, minimi įvairių religijų
išpažinėjų patirta netolerancija ir diskriminacija. Kalbant apie įvairių konfesijų
krikščionis, ataskaitoje minimi krikščionių teisių pažeidimų atvejai Kinijoje, kur
kai kurių krikščionių veikla valdžios pareigūnams pasirodė esanti „antivalstybinė“;
Indijoje, kur Orisos valstijoje induistų radikalai surengė masinius krikščionių persekiojimus;
Irake, kur krikščionių mažumos atstovai buvo šantažuojami, grobiami ir net žudomi;
Irane, kur dviem krikščionims grasinta mirties bausme už tai, kad jie paliko islamą;
Jordanijoje, kur į krikščionybę atsivertęs vyras patyrė visuomenės spaudimą, religinio
musulmonų teismo buvo nuteistas už islamo palikimą ir galų gale turėjo išvykti iš
Jordanijos; Kirgizijoje, kur vietinė musulmonų bendruomenė atsisakė leisti vienai
krikščionių šeimai palaidoti mirusį sūnų pagal krikščioniškus papročius, persekiojo
šeimos narius, tiek suaugusius, tiek vaikus mokykloje, o valdžia nesiėmė deramų žingsnių,
kad juos apsaugotų; Laose, kur policijos pareigūnai sumušė ir trumpam įkalino tris
jaunuolius bei pareikalavo jų raštu atsisakyti krikščioniško tikėjimo; Malaizijoje,
kur iš islamo atsivertusiai krikščionei moteriai taip pat teko išklausyti musulmonų
teismo draudimą palikti islamą ir valdžios atsisakymą į jos tapatybės kortelę įrašyti
tai, kad ji ne musulmonė (ir todėl turi teisę ištekėti ne už musulmono); Pakistane,
kur buvo pagrobtos dvi krikščionės mergaitės, 10 ir 13 metų, per prievartą priverstos
priimti islamo religiją, o vyresnioji ištekinta už musulmono vyro, policijai atsisakant
patenkinti mergaičių tėvų prašymą pagrobėjams iškelti bylą, jų atvertimą pripažįstant
neteisėtu. (rk)