Šventasis Tėvas atvyko į Kamerūno sostinę

Prasidėjo popiežiaus Benedikto XVI apaštališkoji kelionė į Afriką. Iš Romos išskridęs 10.20 valandą, po šešias valandas trukusio skrydžio, popiežius pasiekė pirmąjį iš dviejų šios kelionės programoje lankyti numatytų miestų - Kamerūno sostinę Jaundė. Kelionės pirmosios dienos programoje buvo numatytas tik vienas įvykis – iškilmingas pasisveikinimas su Kamerūnu ir su visa Afrika. Po to, iš oro uosto popiežius nukeliavo į apaštališkąją nunciatūrą, kuri bus jo oficiali rezidencija iki penktadienio, tai yra, iki išvykimo į antrąją šios kelionės metu lankysimą Afrikos šalį – Angolą.
Antradienį po pietų Kamerūno sostinės oro uoste sakytoje kalboje popiežius visų pirma pabrėžė koks yra svarbiausias šios jo kelionės tikslas. Atvykau pas jus kaip ganytojas; atvykau stiprinti brolių ir seserų tikėjimo, - sakė Šv. Tėvas. Tai užduotis, kurią Paskutinės vakarienės metu Kristus suteikė Petrui. Tai ir visų Petro įpėdinių užduotis. Kai Petras Sekminių dieną kalbėjo miniai Jeruzalėje, tarp jo klausytojų buvo ir žmonių, atvykusių iš Afrikos. Iš šio žemyno kilusių pirmųjų amžių didžiųjų šventųjų – Kiprijono, Monikos, Augustino, Atanazo ir daugybės kitų liudijimo dėka Afrikai teko ypatingas vaidmuo Bažnyčios istorijoje. Iki pat mūsų dienų nesuskaitomi misionieriai ir kankiniai liudijo Kristų Afrikoje. Šiandien čionykštė Bažnyčia gali džiaugtis turėdama daugiau kaip pusantro šimto milijonų narių.
Kamerūne sakytoje pirmojoje kalboje Benediktas XVI taip pat paminėjo savo pirmtako popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą 1995 metais, kurio metu čia, Jaundė, jis paskelbė Afrikos Bažnyčiai skirtą posinodinį paraginimą – metais anksčiau Romoje vykusio Vyskupų Sinodo susirinkimo darbo rezultatą. Afrikos Bažnyčia neseniai minėjo to įvykio dešimtąsias metines. O štai dabar, - sakė popiežius, - atvykau į Afriką įteikti būsimosios Sinodo asamblėjos darbo dokumentą. Spalio mėnesį Romoje vyksiančios Sinodo asamblėjos tema: „Bažnyčia Afrikoje, tarnaujanti susitaikinimui, teisingumui ir taikai“.
Krikščioniškoji žinia skelbia viltį net ir didžiausioje kančioje,- kalbėjo popiežius. Krikščionis negali tylėti matydamas skausmą ir smurtą, skurdą ir badą, korupciją ir piktnaudžiavimą valdžia. Reikia garsiai ir aiškiai skelbti išganingąją Evangelijos žinią, kad Kristaus šviesa išsklaidytų sutemas žmonių gyvenime. Čia, Afrikoje, kaip ir kitur pasaulyje, daugybė vyrų ir moterų trokšta išgirsti paguodos ir vilties žodį.
Popiežius paminėjo kruvinus vietinius konfliktus, prekybą žmonėmis, badą, skurdą, ligas ir kitas blogybes, kurios labiausiai slegia Afrikos žemyno gyventojus. Bažnyčia stengiasi atsilepti į jų balsą, maldaujantį susitaikinimo, teisingumo ir taikos. Tačiau ji siūlo ne ekonominio ar politinio pavergimo modelius, bet šlovingą Dievo vaikų laisvę. Bažnyčia neprimeta teisės į gyvybę negerbiančių modelių, bet siūlo gyvybės Evangeliją; nekursto etninių ir religinių vaidų, bet skelbia Dievo karalystės taiką ir džiaugsmą; skelbia tai, ką popiežius Paulius VI kitados pavadino „meilės civilizacija“. Atvykęs čia, pas jus, - sakė popiežius pirmojoje šios savo kelionės kalboje, - meldžiu Dievą, kad Bažnyčia Afrikoje ir visur pasaulyje brandintų šventumą, kad sėkmingai tarnautų susitaikinimui, teisingumui ir taikai. (jm)