Katalikai Kamerūne ir sostinėje Jaundė. Istorija ir dabartis.

Kamerūnas yra palyginti didelė, beveik pusės milijono kvadratinių kilometrų plotą užimanti ir 17 milijonų gyventojų turinti vakarų Afrikos valstybė. Vardą šiai šaliai suteikė penkioliktame amžiuje prie Wouri upės žiočių išsilaipinęs portugalų jūreivis Fernando Poo, kuris pamatęs upėje daug krevečių, upę portugališkai pavadino „Rio Camaroes“, lietuviškai „krevečių upe“. Žymiai vėliau, kai teritorija tapo vokiečių kolonija, formaliai buvo įtvirtintas iš portugališko krevetes reiškiančio žodžio kilęs Kamerūno pavadinimas.

Dalį dabartinio Kamerūno iki Pirmojo pasaulinio karo valdė vokiečiai; po karo vokiečių valdytą teritoriją pasidalijo prancūzai ir anglai. Dėl to, kai 1960 metais Kamerūnas pasiskelbė nepriklausoma valstybe, iš pradžių buvo nustatyta federalinė dviejų skirtingomis kalbomis – angliškai ir prancūziškai kalbančių Kamerūno regionų santvarka, kurios ilgainiui atsisakyta, tačiau ir toliau liko galioti dvi valstybinės kalbos. Nemaža dalis kamerūniečių kasdieniame gyvenime naudoja dešimtis tradicinių afrikietiškų kalbų ir dialektų.

Kaip ir kitur Afrikoje po dekolonizacijos, taip ir Kamerūne įsitvirtino autoritarinis režimas. Vis dėlto, po keliolikos metų sugebėta atkurti parlamentinę politinę sistemą ir dabar Kamerūnas yra viena demokratiškiausių Afrikos valstybių.

Jaundė miestas Kamerūno vidurio pietuose yra Kamerūno politinė sostinė nuo 1915 metų. Ant septynių kalvų pastatytos sostinės pradžia buvo gan kukli, išaugusi iš kraštą kolonizavusių vokiečių mokslininkų 1889 metais įsteigtos biologinių tyrimų stoties. Vieta buvo pasirinkta dėl derlios žemės ir palankaus klimato. Ilgainiui vietovė tapo vokiečių karinių pajėgų baze dramblio kaulo eksportui. Baigiantis pirmajam pasauliniam karui į Jaundė, jau spėjusiu tapti krašto sostine, įsiveržė belgų kariai, o 1922 metais miestas virto Prancūzijos protektorato centru. Nuo 1960 metų Jaundė yra nepriklausomos Kamerūno Respublikos sostinė.

Dabar sostinė Jaundė yra svarbus krašto centras, žemės ištekliais ir ūkiu bei pramone turtingame regione. 2005 metų duomenimis Jaundė gyvena milijonas trys šimtai tūkstančių žmonių ir pagal dydį yra antrasis Kamerūno miestas. Sostinėje, vietinių gyventojų taip pat vadinamu Ongolo miestu, veikia svarbiausios krašto politinės, o taip pat kai kurios tarptautinės institucijos, kaip antai regioninė UNESCO įstaiga, aptarnaujanti Kamerūną, Centrinę Afrikos Respubliką ir Čadą.

Krikščionybės istorija Kamerūne yra palyginti trumpa. Pirmieji misionieriai, katalikai ir protestantai, šalį pasiekė devynioliktojo amžiaus pabaigoje. Tačiau jų darbo rezultatai iš tiesų įspūdingi. Šiandien 27 procentai Kamerūno gyventojų priklauso katalikų Bažnyčiai. Kamerūno Bažnyčią sudaro 24 vyskupijos, 31 vyskupas, 816 parapijų, kurias aptarnauja 1847 kunigai, iš kurių 621 yra vienuoliai.

Sostinėje Jaundė katalikai sudaro beveik pusę miesto gyventojų (49%). Įsteigta 1955 metais, Jaundė arkivyskupija išaugo iš 1890 kovo 18 dieną įkurtos Apaštališkos prefektūros. 1890-ji apskritai buvo kertiniai metai Jaundė ir viso Kamerūno Bažnyčios istorijai. Būtent tais metais buvo pradėta krašto evangelizacija. Pirmieji misionieriai vokiečiai palotinai į Kamerūną atvyko, anot popiežiaus Jono Pauliaus II, „vedini vieno troškimo: su nepažįstamais kamerūniečiais dalytis tuo, ką patys buvo priėmę kaip Gerąją Naujieną ir kuri jiems buvo tapusi džiaugsmo šaltiniu, pradėjusiu ryšį su Išganytoju Jėzumi Kristumi“.

Vos tik pradėję evangelizacinę misiją Kamerūne, vokiečiai misionieriai misijų stotyje Marienburge 1890 metų gruodžio 8 dieną paaukojo šalį ir jos gyventojus Marijai, Apaštalų karalienei. Nors misionierių steigimasis buvo sudėtingas, tačiau gan greitai pradėjo duoti daug vaisių. Ypač sėkmingas buvo palotinų sprendimas prie Marijai dedikuotos bažnyčios įkurti mokyklą vaikams ir amatų mokyklą paaugliams.

Kamerūno paaukojimas Marijai 1890 metais nulėmė ir dabartinį sostinės katedros titulą. 1927 metais pastatytą Šv. Dvasiai dedikuotą Janudė katedrą prireikė nugriauti dėl pastato nesaugumo. Naujoji katedra simboliškai įamžino Kamerūno evangelizacijos pradžios ir krašto paaukojimo Marijai pirmąjį šimtmetį katedrai suteikiant Marienburgo Marijos, Apaštalų karalienės vardą. Šiuo vardu tituluojamai šventovei taip pat pripažįstamas Kamerūno Bažnyčios Motinos titulas. Katedrai, iškilusiai ant vienos iš septynių Jaundė kalvų, popiežius Benediktas XVI 2006 metais suteikė Mažosios bazilikos titulą. (sk)