Popiežius aplankys Romos sinagogą

Romos žydų bendruomenės primininkas Riccardo Pacifici pranešė, jog popiežius Benediktas XVI priėmė kvietimą aplankyti Romos sinagogą. Žinią patvirtino ir Vatikano spaudos salė, patikslindama, kad Šv. Tėvas sinagogą aplankys šių metų rudenį, tačiau tiksli vizito data dar nenustatyta.

Tai bus antrasis popiežiaus vizitas Romos sinagogoje. Pirmasis istorinis Jono Pauliaus II vizitas pagrindinėje Romoje sinagogoje, pačių Romos žydų vadinamoje „didžiąja šventove“, įvyko 1986 metų balandžio 13 dieną. Benediktas XVI per savo jau beveik ketverius metus trunkantį pontifikatą aplankė dvi sinagogas – 2005 metų rugpjūčio 18 dieną jis buvo Kelno sinagogoje, o pernai balandžio 18-ąją – Niujorko sinagogą.

Romos žydų bendruomenė yra viena seniausių pasaulyje diasporos bendruomenių. Pirmieji žydų pirkliai ir amatininkai Romos mieste įsikūrė apie 140 metus prieš Kristų, o Romos imperijos klestėjimo laikais, tarp pirmojo ir antrojo amžiaus po Kristaus, apie milijoną gyventojų turėjusioje imperijos sostinėje, žydų skaičius siekė 40 tūkstančių. Romos žydų bendruomenė, savo istorine kilme ir savo religinėmis apeigomis, skiriasi nuo dviejų pagrindinių žydų diasporos tradicijų – sefardų ir aškenazių. Romos bendruomenė savęs netapatina nei su sefardais, nei su aškenaziais, bet save vadina tiesiog Romos broliais. Vėlesniais laikais Romoje apsigyveno taip pat ir iš kitų kraštų atvykusių žydų, visų pirma sefardų iš Ispanijos ir iš Šiaurės Afrikos. Greta didžiosios sinagogos, mieste veikia taip pat apie dešimt mažųjų bendruomenės namų, kuriuose meldžiamasi taip pat ir ispanų, aškenazių bei Tripolio apeigomis. Vis dėlto, pagrindinis bendruomenės gyvenimo centras yra istoriniame žydų rajone, buvusio geto teritorijoje stovinti didžioji sinagoga. Čia veikia mokyklos, kultūros ir labdaros institucijos, košerinio maisto parduotuvės ir restoranai. Šiokiadieniais ir sekmadieniais verda gyvenimas, o penktadienių vakarais, prasidedant šabui, viskas užsidaro ir nutyla.

Romos žydų bendruomenė nuo seno istoriniais ryšiais susijusi su krikščionimis. Pirmieji Romos krikščionys buvo žydai, įtikėję Kristų. Apaštalo Pauliaus laiške Romiečiams minima net keliolika vardų. Laiško pabaigoje Paulius sveikina Priską ir Akvilą, Epenetą, Mariją, Androniką, Juniją, Amplijatą ir dar daugelį kitų, kurie, kilę iš Romoje gyvenusių žydų pirklių ir amatininkų, įtikėję Kristų, sudarė pirmąjį Romos krikščioniškos bendruomenės branduolį. Vėliau, įsitvirtinus krikščionybei, žydų bendruomenė neišnyko. Žydų ir krikščionių santykiai amžiams bėgant, tiesa, klostėsi įvairiai: ne visada buvo idiliškai geri ir teisingi, būta netolerancijos ir diskriminacijos, bet antra vertus – popiežiaus mieste žydai nebuvo persekiojami, kaip tuo pat metu kitur Europoje.

Lig šiol pats reikšmingiausias Romos krikščionių ir žydų santykių momentas buvo popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas Didžiojoje sinagogoje 1986 metų balandžio 13 dieną. Bendruomenės ir rabinų akivaizdoje Jonas Paulius II pavadino žydus krikščionių vyresniaisiais broliais. Vienas ano pirmojo apsilankymo organizatorių, kardinolas Jorge Mejia savo atsiminimuose rašo, kad kai jis Romos vyriausiajam rabinui pranešė apie popiežiaus troškimą aplankyti sinagogą, rabinas hebrajiškai atsakė psalmės žodžiais: “baruch ha ba be shem Adonai” (“Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu”).

Dabar Romos sinagogą ruošiasi aplankyti ir Benediktas XVI. Pažymėtina, jog žinia apie planuojamą vizitą sutapo su sėkmingai paties popiežiaus išsklaidytomis abejonėmis, kurių žydams buvo sukėlęs sprendimas atšaukti ekskomuniką keturiems vyskupams lefebristams, tarp jų ir vyskupui Williamsonui, liūdnai išgarsėjusiam užgauliais pasisakymais apie žydų tautos kančias Antrojo pasaulinio karo metais. (jm)