Apie 300 rabinų iš visos Europos, taip pat iš Izraelio, buvo susirinkę Paryžiuje trijų
dienų darbo ir diskusijų seminarui apie žydų šeimą „visose situacijose“. Susitikimą
surengė Europos rabiniškasis centras (Rce), kurio būstinė yra Briuselyje. Šis Centras
stengiasi suteikti įvairiopą paramą Europoje gyvenantiems rabinams ir žydų bendruomenėms.
Pastarosios yra labai skirtingos. Jei Prancūzijoje yra per 600 000, o Didžiojoje Britanijoje
apie 200 000 žydų, tai Maltoje ar Latvijoje žydų bendruomenės yra labai mažos.
Rabinai
išreiškė savo rūpestį dėl žydų šeimų, kurios kaip ir kitos, patiria dabartinės ekonominės
krizės pasekmes. Tačiau žydų asimiliacija, kultūrinis bendruomenių „ištirpimas“ rabinams
atrodė pats didžiausias pavojus. Anot jų, žydų tapatybės praradimas yra susijęs ir
su religinės praktikos menkėjimu.
Rabinai taip pat kalbėjo apie su šeima susijusius
bioetinius klausimus: vaisingumo problemų sprendimą, priklausomybių gydymą ir kt.
Anot jų, sprendimas turi būti „pragmatinis ir etinis“: viena vertus, reikia sveikos
žmogiškos nuovokos, antra vertus, ištikimybės religiniams tekstams. Iš Izraelio atvykęs
rabinas Benjamin David pabrėžė, kad medicinos praktika neturi būti atsieta nuo vertybinės
ir religinės dimensijos.
Didysis Paryžiaus rabinas David Messas kalbėjo apie
santykius su katalikų Bažnyčia ir katalikais. Kalbant apie bioetiką, šiuo metu redaguojamas
bendras žydų ir katalikų dokumentas apie gyvenimo pabaigą. Kalbant plačiau, žydų ir
katalikų Bažnyčios santykiai yra labai geri, nepaisant greitai praeinančių įtampų,
kurios išsprendžiamos nedelsiant, jei tik dialogas pasirenkamas prioritetu, tvirtino
Paryžiaus didysis rabinas. Pasak jo, šiuo požiūriu popiežiaus Benedikto XVI kelionė
į Šventąją Žemę turi simbolinę draugystės, taikos ir solidarumo vertę tarp krikščionių
ir žydų. (rk)