Šv. Kazimiero šventė Lietuvoje. Relikvijų grąžinimo į Vilniaus katedrą dvidešimtosios metinės.

Prieš du dešimtmečius, 1989 metų kovo 4 dieną, po daugiau kaip 36 metus trukusios tremties, į Vilniaus katedrą grįžo Lietuvos globėjo šv. Kazimiero relikvijos. Relikvijų grįžimo sukaktis trečiadienį buvo pažymėta visų pirma Vilniuje, bet taip pat ir visoje Lietuvoje. Vilniuje sukakties proga Mišios buvo aukojamos ir prie katedros centrinio altoriaus, ir šv. Kazimiero relikvijas saugančioje koplyčioje. Sukakties minėjimo antroji dalis vyks šeštadienį kovo 7-ąją. Tądien Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje ir katedroje vyks Šv. Kazimiero programa jaunimui „Trys rankos – maldai ir geriems darbams“.

* * *

Kovo 4-oji prieš dvidešimtį metų buvo šeštadienis. Nuo pat ankstyvo ryto žmonių minios traukė Vilniaus gatvėmis į Antakalnį, būrėsi prie laikinosios šv. Kazimiero relikvijų buveinės – šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Relikvijų grąžinimo iškilmė prasidėjo Mišiomis, kurias aukojo tuometinis Vilniaus arkivyskupijos Apaštališkasis administratorius arkivyskupas Julijonas Steponavičius. Homiliją sakęs tuometinis šv. Petro ir Povilo parapijos klebonas kunigas Pranas Vaičekonis palygino Lietuvos globėjo relikvijų tremtį su daugybės lietuvių tremtinių likimu. Jis priminė kaip 1952 metų spalio 9 dieną vyskupas Kazimieras Paltarokas niekam nežinant, be jokių iškilmių, pergabeno šv. Kazimiero relikvijas iš komunistų uždarytos Vilniaus katedros į Antakalnio bažnyčią. Prieš du dešimtmečius sakytoje homilijoje pamokslininkas džiaugėsi, kad šv. Kazimieras į katedrą grįžta tokiu metu, kai tauta atgimsta. Ši procesija – tai ir mūsų tautos procesija į atgimimą. Ženkime šiuo keliu neskubėdami, žingsnis po žingsnio, bet su atgimusia dvasia,- kalbėjo kunigas Vaičekonis.

Po Mišių, skambant varpams, sidabrinį šv. Kazimiero karstą iš bažnyčios išnešė Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos klierikai ir pasikeisdami su Rygos seminarijos klierikais nešė jį ant pečių iki pat katedros. Paskui karstą nusidriekė ilga procesija, abiem gatvės pakraščiais nusitiesė žmonių minios, susirinkusios palydėti garbingųjų relikvijų į tikrąją jų buveinę. Katedroje drauge su visais Lietuvos vyskupais Mišias aukojo kardinolas Vincentas Sladkevičius. „Penkis šimtus metų šv. Kazimieras neša mūsų tautai nuostabią šventumo dvasią, kurios mums taip reikia“, - kalbėjo kardinolas Vincentas Sladkevičius. „Šv. Kazimieras šviečia mūsų tautai ir kviečia ją branginti dvasines vertybes labiau nei žemišką turtą, sąžinės tyrumą labiau nei malonumus, teisybę ir žmoniškumą labiau nei galią ir poaukščius. Šiandien ypatingai jaučiame dvasinių vertybių alkį. Tai Dievo malonės ženklas, kad dar tai jaučiame“... „Esme įpratę,- sakė kardinolas, - kad šią dieną mūsų padangėje pragysta pirmą kartą vyturėlis, skelbdamas gamtos prisikėlimą. Mūsų tauta turi būti kaip tas vyturėlis. Mes neturime povo plunksnų, neturime kuo žavėti kitų tautų, neturime kuo pasididžiuoti. Vyturėlis žadina mūsų širdis pavasario džiaugsmui, pavasario darbui, pavasario atsinaujinimui, pavasario šviesai6 saulei ir orui. Vyturėlio giesmei mes atveriame langus. Atidarykime, brangieji, visus lankus savo širdyse. Kiek langų, kiek grotų buvo įtaisyta mūsų širdyse paskutiniais laikais. Džiaukimės, kad šiandien tuos grotus pradedame laužyti“.

Po Mišių, uždarius katedros duris, dalyvaujant kardinolui ir vyskupams, buvo atidarytas šv. Kazimiero karstas. Iš jo išėmus auksaspalviu audiniu apmuštą mažesnę skrynutę ir atrakinus ją, išimta dar viena skrynelė su šventosiomis relikvijomis, užantspauduota Vilniaus vyskupo Jurgio Matulaičio antspaudais. Įsitikinus, kad antspaudai sveiki, relikvijos vėl sudėtos į sidabrinį sarkofagą ir kartu įdėtas atitinkamas aktas.

Vakare Vilniaus katedroje Mišias aukojo Kauno kunigų seminarijos dėstytojai. Vėlai vakare šv. Kazimiero karstas perkeltas į altorių jo vardo koplyčioje. Kitą rytą, 1989 kovo 5-ąją, sekmadienį, 7 valandą, pirmąsias Mišias šv. Kazimiero koplyčioje prie grąžintų relikvijų aukojo Vilniaus katedros administratorius monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. (jm)

* * *

Šv. Kazimiero šventės Mišioms Kaune vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Homilijoje ganytojas atkreipė dėmesį, kaip sąmoningai būsimojo šventojo tėvai stengėsi ugdyti savo vaiko religingumą ir dorybingumą. „Dievo planuose šv. Kazimierui buvo skirta ne žemiškojo karaliaus, bet šventojo garbė ir karūna. Šios žemės keliais šv. Kazimieras vaikščiojo trumpai – vos 26-erius metus, bet paliko pavyzdį, kaip reikia sekti Kristų mylint savo šalį ir jos žmones. Jo pavyzdys ypač aktualus mūsų dienų jaunimui ir ne tik jam“, – sakė ganytojas. „Tai pamoka mūsų dienų pasauliui ir kiekvienam iš mūsų, kiek dėmesio turime skirti išorei – daiktams ir prabangai ir kiek – dvasinėms vertybėms. Išnaudokime dabartinio gyvenimo sumaištį tam, kad geriau suvoktume Evangelijos kelio palaimą ir visų kitų kelių pragaištingumą“.(Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba)

* * *

Kauno Pažaislio kamaldulių vienuolyne, seserys kazimierietės, kvietė kartu švęsti jų seserijos globėjo. Šv. Mišias aukojo kun. Vilius Sikorskas. Homilijoje jis kalbėjo apie kiekvieno poreikį būti mylimu, apie bendruomenės būtinumą. Jėzus nurodo mūsų meilės ribas. Galima svarstyti: "Kiek tu duodi, tiek tu turi", ar galima pasakyti: kiek tu neduodi, tiek tu neturi? Šv Kazimieras buvo kelyje, ir gal nėra taip svarbu, kad mirtis jį užklupo jauną, tarsi nepasiekus tikslo, vis gi mūsų visų tikslas yra sviesti tamsoje, būti sugertiems šioje žemėje, būti tuo avinėliu tarp vilku, duona ir rūbu artimui. Šv. Mišias vainikavo gausiai susirinkusių tikinčiųjų malda į šv. Kazimierą.
Po šv. Mišių Svečių namo II a. salėje Vilniaus universiteto dėstytojas Algimantas Dugnas skaitė paskaita „Šv. Kazimieras Lietuvoje ir Venesueloje“. Apie Lietuvos globėją ir jo įtaką mūsų bei kitoms Europos šalims dėstytojas  dažnai pasakoja savo paskaitų metu. Jis apgailestavo, kad Lietuvoje šv. Kazimiero šventė nėra tokia populiari ir svarbi kaip užsienio lietuviams. Trumpai apžvelgęs šventojo gyvenimo įvykius, jo gyvenimo ir kulto Lietuvoje aspektus, lektorius papsakojo apie Šv. Kazimiero miestą Venesueloje. Šį vardą miestui skyrė Ispanijos vyskupas Mariano Marti, atsižvelgdamas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės princo trijų šimtų metų mirties sukaktį.

Šventėje Pažaislio vienuolyne dalyvavo Šv. Kazimiero ordino nariai. Seserys kazimierietės vaišino svečius jų pačių iškepta duona. Lengva fleitos melodija pradžiugino solistė Lidija Grudzinskaitė - Gomolickaitė.

* * *

Kauno paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje visą dieną darbavosi Kauno mokyklų moksleiviai su dailės mokytojom. Popietę buvo parengta karpinių, mozaikų, koliažų, piešinių paroda ir visi susirinkusieji į vakaro šv. Mišias galėjo pamatyti šv. Kazimierą moksleivių akimis.

Šv. Mišioms Kauno Priskėlimo bažnyčioje vadovavo vyskupas Jonas Ivanauskas, kartu koncelebravo klebonas dekanas mons. Vytautas Grigaravičius Pagėgių parapijos klebonas kun. Vytautas Gedvainis. Homilijoje ganytojas atskleidė sąsają tarp šv. Brunono misijos ir šv. Kazimiero gyvenimo. Lietuvos tūkstantmečio šventė skatina mus atversti dvi svarbiausias gyvenimo knygas: istoriją ir šv. Raštą. Ganytojas atkreipė dėmesį, kad dažnai susiduriame su klaidingu šv. Kazimiero įvaizdžiu ir apgailestavo, kad lietuviai per mažai domisi savo šalies šventuoju ir globėjo. Vyskupas J. Ivanauskas ragino tikinčiuosius kartu su šv. Kazimieru ištarti Kristui „taip“ į Evangelijos žodžius: „Mylėkite vieni kitus kaip aš jus mylėjau“, kad mūsų gyvenimas būtų meilės giesmė Dievui ir artimui. (S. Adler - Mikulėnienė)

* * *

Pabaigoje kviečiame pasiklausyti mūsų bendradarbio kunigo Andriejaus Sabaliausko pranešimo apie Lietuvos globėjo šventė Telšių vyskupijos diecezinėje šv. Kazimiero šventovėje Vėžaičiuose.