Indija: katalikų Bažnyčia kviečia balsuoti už demokratiją

Netrukus, nuo balandžio 16 iki gegužės 13 dienos, didžiausia pasaulio demokratija, Indijos Respublika, išsirinks naujus Žemųjų rūmų parlamentarus penkerių metų periodui.

Šia proga Indijos katalikų vyskupų konferencija išplatino komunikatą, pasirašytą generalinio sekretoriaus arkivyskupo Stanislaus Fernandez, kuriame ragina tikinčiuosius balsuoti už kandidatus, kurie laikosi 1950 metų Indijos konstitucijoje įrašytų pasaulietinių ir demokratinių principų.

Nors Indijoje yra kelios nacionalinio lygio politinės partijos ir daug pavienėse valstijose, kurių Indijoje yra 28-ios, veikiančių partijų, tačiau atrodo, kad lyderių pozicijos atiteks Indijos kongreso partijai ir Bharatiya Janata partijai. Šių dviejų partijų ištakos ir pažiūros ženkliai skiriasi. Pirmoji, istoriškai seniausia partija Indijoje, nežiūrint pakilimų ir nuosmukių momentų, puoselėja nuosaikią pliuralistinės demokratijos viziją. Antroji, įsteigta XX amžiaus antroje pusėje, įkvėpimo semiasi iš induistinio nacionalizmo ideologijos. Nacionalistinė Bharatiya Janata partija buvo laimėjusi 1996 metų rinkimus, tačiau 2004 metais juos pralaimėjo Kongreso partijai. Tad dabar trokšta atsigriebti.

Ne paslaptis, kad krikščionių ir Bharatiya Janata partijos idealai yra skirtingi ar net prieštaringi. Sunkumus gana gerai iliustruoja krikščionių gyvenimas tose valstijose, kur indų nacionalistai kontroliuoja valdžią. Jose yra priimti tariamai religijos laisvę saugantys įstatymai, tačiau jų architektūra ir jų taikymas yra nukreipti prieš tuos, kurie nėra induistai: krikščionis, musulmonus ir kitų religijų išpažinėjus. Indų nacionalistų propaguojama doktrina kurią didelį kultūrinį spaudimą ne induistams, pavyzdžiui, teigiant, kad tikras indas būtinai turi išpažinti induizmą. Žinoma, iš istorinės perspektyvos, pažįstant tūkstantmetę Indijos kultūrinę ir religinę įvairovę, tokie teiginiai yra neteisingi. Tačiau, kaip gerai žinoma, rinkimuose retorika ne kartą yra nurungusi istoriją. Galima spėti, kad Bharatiya Janata partijai laimėjus rinkimus, krikščionims būtų daug sunkiau, jų balsas nebūtų girdimas.

Panašiai kaip ir katalikų Bažnyčia, taip ir kitų krikščioniškų konfesijų lyderiai bei asociacijos kviečia krikščionis rinktis tuos kandidatus, kurie gerbia demokratinio dialogo principus; taipogi skatino tikinčiuosius būti aktyviais rinkimuose ir atsakingai naudoti savo balsavimo teisę. (rk)