Romoje vyksta istorikų suvažiavimas skirtas popiežiui Pijui XI

Mūsų laidose jau kalbėjome apie vasario 11 dieną sukakusiais Laterano sutarčių pasirašymo ir jomis įkurtos Vatikano Miesto Valstybės 80-ąsias metines. Informavome apie šioms sukaktims paminėti vykusius renginius bei vasario pradžioje atidarytą ir dar porą mėnesių veiksiančią parodą, skirtą Vatikano Miesto Valstybės aštuoniasdešimtmečiui. Šiomis dienomis, nuo vasario 26 iki 28, Romoje vyksta Popiežiškojo istorijos mokslų komiteto surengtas suvažiavimas, skirtas Šventojo Sosto susitaikinimo su Italija autoriui ir Vatikano Miesto Valstybės įkūrėjui popiežiui Pijui XI.

Šį vardą, užimdamas Petro sostą pasirinkęs kardinolas Achille Ratti, buvo išrinktas popiežiumi 1922 metų vasario 6 dieną, pakeisdamas tų metų sausio mėnesį mirusį popiežių Benediktą XV. Dar būdamas Milano arkivyskupas, Pijus XI 1921 metais Milane įkūrė Švč. Širdies katalikų universitetą, o jau tapęs popiežiumi visokeriopai skatino katalikiškų studijų plėtrą, ypatingą dėmesį skirdamas kunigų ir vienuolių lavinimui ir ugdymui. Puikiai suprasdamas, kad be tinkamo išsimokslinimo besikeičiančioje visuomenėje mažai ką bus galima nuveikti.

Pijus XI numatė pavojus, gręsiančius žmonijai tiek iš fašizmo, tiek iš komunizmo. Prieš itališkąjį fašizmą buvo nukreipta 1931 metais italų kalba parašyta jo enciklika „Non abbiamo bisogno“. Vokietijoje kylant nacionalsocializmo bangai, popiežius ne kartą ir nedviprasmiškai pritarė Vokietijos bažnyčios protestams prieš diskriminaciją ir persekiojimus. 1937 metais paskelbė savo encikliką, nukreiptą prieš nacionalsocializmą “Mit brennender Sorge”. Tais pačiais metais buvo paskelbta ir enciklika “Divini Redemptoris”, smerkianti komunistų vykdomus tikinčiųjų persekiojimus.

Vienas didžiausių popiežius Pijaus XI nuopelnų buvo santykių su Italija sureguliavimas 1929 metais, padėjęs išeiti Šventajam Sostui iš dalinės izoliacijos ir labiau įsitvirtinti kaip suvereniam subjektui pasaulio valstybių bendrijoje. Tuo pačiu ir buvo įkurta dabartinė Vatikano Miesto Valstybė, kuri yra popiežiaus suverenumą įkūnijantis nedidelis nepriklausomos teritorijos lopinėlis. Greit po Vatikano Miesto Valstybės įkūrimo, 1931 metais, buvo įkurtas savarankiškas komunikacijos instrumentas – Vatikano radijas.

Kalbant apie Pijų XI būtina pažymėti, kad jis buvo pirmasis popiežius apsilankęs Lietuvoje, ar tiksliau tariant, jis buvo pirmasis Lietuvoje apsilankęs Bažnyčios ganytojas vėliau tapęs popiežiumi.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje popiežius Benediktas XV skyrė jau nejauną, šešiasdešimtmetį prelatą Achille Ratti savo atstovu į Lenkiją. 1919 metais esantį Varšuvoje savo atstovą popiežius Benediktas XV nominavo arkivyskupu ir paskyrė apaštališkuoju delegatu Lenkijoje ir Lietuvoje. Eidamas šias pareigas arkivyskupas Ratti du kartus lankėsi Lietuvoje. Vieną kartą 1920 metų sausį ir tai buvo jo oficialus vizitas, antrą kartą - tų pačių metų rudenį, keliaudamas į Rygą.

Apie pirmąją kelionę į Lietuvos laikinąją sostinę Kauną įdomios informacijos galime surasti pernai Lietuvoje išleistoje istoriko Algimanto Kasparavičiau knygoje „Tarp politikos ir diplomatijos. Šventasis Sostas ir Lietuvos Respublika“. Knygoje tarp kita ko rašoma, kad iš Vilniaus lenkiškuoju traukiniu iki demarkacinės linijos atvežtas būsimasis popiežius, perlipo į kitą traukinį, tačiau spaudžiant speigui pasibaigė malkos ir užšalo į Kauną jį vežusio traukinio garvežys. Reikėjo laukti, kad iš Kauno atvažiuotų kitas garvežys. Šitas atsitikimas paliko arkivyskupui Ratti nemenką įspūdį. Vėliau, kai jau būdamas popiežiumi kartais susitikdavo su lietuviais, visada su humoru prisimindavo „mūsų nuotykius prie Kauno“.

Pirmaisiais popiežiavimo metais, 1922-ųjų lapkričio 10 dieną, Pijaus XI pripažino Lietuvos valstybę de iure. 1926-aisiais jis įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją, o 1927-aisiais buvo pasirašytas Šventojo Sosto ir Lietuvos konkordatas. (jm)