Popiežius prašė ypatingai melstis už Afriką ir jos gerovę

Bažnyčia Afrikos žemyne rengiasi dviem svarbiems renginiams: popiežiaus Benedikto XVI apaštališkajai kelionei į Kamerūną ir Angolą kovo 17-23 dienomis ir Vyskupų sinodo asamblėjai, kuri įvyks Vatikane spalio 4-25 dienomis tema „Bažnyčia Afrikoje susitaikymo, teisingumo ir taikos tarnystėje“. Ryšium su šiais visam Afrikos žemynui svarbiais įvykiais, popiežius Benediktas XVI yra paprašęs visą vasario mėnesį ypatingai melstis už Afriką ir jos gyventojų gerovę, „idant Bažnyčia Afrikoje rastų būdus ir atitinkamas priemones, leidžiančias veiksmingai skatinti susitaikymą, teisingumą ir taiką, pagal antrosios Vyskupų sinodo asamblėjos Afrikai gaires“. Tokia Šv. Tėvo maldos intencija, kuria atkreipiamas dėmesys į tai, jog būsima Sinodo asamblėja bus svarbi ne vien Afrikos žemyno, bet visos Bažnyčios gyvenimui.

Kardinolas Francis Arinze apie Bažnyčios dėmesį Afrikai ir Bažnyčios Afrikoje lūkesčius

Būsimos sinodo Afrikai asamblėjos pirmininkas delegatas kardinolas Francis Arinze atsakė į Vatikano Radijo užduotus klausimus apie Bažnyčios dėmesį Afrikai ir jos troškimą padėti žemyno visuomenei. Pokalbyje iš Nigerijos kilęs kardinolas be kito ko pažymėjo, kad Bažnyčia nesiūlo kokio nors politinio ar ekonominio „recepto“, bet skelbia Evangeliją, siekdama sužadinti žmonių širdis, o tai reikia mylėti Dievą ir artimą, gerbti kitų teises. Bažnyčia, - sakė kardinolas Arinze, -padeda formuoti sąžinę.

Pirmoji Sinodo asamblėja Afrikai 1994 metais pareiškė, jog Bažnyčia Afrikoje apsisprendė teikti prioritetinį rūpestį vargšų gerovei. Konkrečiai tai reiškia kalbėti už tuos, kurie yra bebalsiai, ginti žmogaus teises ir priminti valdantiesiems, jog jų pareiga žiūrėti ne savų interesų, o tarnauti tautai. Turėti autoritetą reiškia tarnauti.

Bažnyčiai labai rūpi, kad rinkimai visuomet būtų sąžiningi. Kai kuriose Afrikos vyskupijose rinkimų proga sudaromos neoficialių stebėtojų grupės. Tai tik rodo, kad Bažnyčia negyvena zakristijoje. Krikščionys yra lygus kitiems piliečiams ir turi dalyvauti kaip visuomenės gyvenimo druska ir raugas, darbuotis „iš vidaus“.

Artėja Popiežiaus kelionė į Afriką ir nebe už kalnų būsimas Vyskupų sinodas. Viliuosi, - kalbėjo asamblėjos pirmininkas delegatas, - kad Afrikoje sustiprės tikėjimas ir kad žemynas susilauks kur kas didesnio pripažinimo globaliniu mastu, pavz., Didžiojo septyneto (G-7), aštuoneto (G-8) ir dvidešimties šalių (G-20) grupės (finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų); kad Afrika nebūtų palikta už borto, o būtų pripažinta kaip visam pasauliui svarbus žemynas. Būtina pridurti, kad kai kurie neigiami Afrikos gyvenimo aspektai, kaip karai ir socialinė įtampa, nėra vien tiktai vietinės reikšmės įvykiai, o apraiškos, į kurias yra įsivėlę tikslių interesų turintys tarptautiniai faktoriai.

Nūdienos pasaulio „globaliniame kaime“ visi turime bendradarbiauti, turime išmokti kaip geriau bendradarbiauti, siekiant visų tautų gerovės. Be abejonės, būsimas Popiežiaus apsilankymas Afrikoje tikrai padės, - kalbėjo Vatikano Radijui kardinolas Francis Arinze. (sk)