Bažnyčia netrukus sulauks dešimties naujų šventųjų

Šeštadienio rytą Vatikane vyks konsistorija dėl 10 palaimintųjų kanonizavimo. Šioje palaimintųjų grupėje yra vienas arkivyskupas, trys kunigai, vienas abatas, du vyrai vienuoliai ir trys moterys vienuolės, visi europiečiai. Tarp būsimų šventųjų yra net septyni vienuolinių kongregacijų steigėjai.

Konsistorija ženklins šių palaimintųjų kanonizavimo bylos pabaigą. Popiežiaus Benedikto XVI vadovausimoje konsistorijoje dalyvaus šių palaimintųjų kanonizavimo bylų užsakovai ir vykdytojai, t.y. skirtingų Bažnyčios vyskupijų ir vienuolių kongregacijų bei Šventųjų skelbimo kongregacijos vadovai ir nariai, kardinolai, patriarchai, arkivyskupai, vyskupai, prelatai, kunigai, vienuoliai.

Pačios kanonizavimo arba skelbimo šventaisiais apeigos įvyks kol kas nenustatytu laiku, tačiau kanonizavimo apeigoms, kaip numato bažnytinis teisynas, vadovauja pats Popiežius.

Su būsimų šventųjų gyvenimo darbais ir tarnyste Bažnyčiai bus progos susipažinti artėjančių jų kanonizavimo iškilmių proga. Šioje laidoje trumpai užsiminsime apie vienintelį būsimų šventųjų tarpe esantį arkivyskupą, XIX amžiuje gyvenusį ir kilmės ryšiais su Lietuva susijusį Varšuvos arkivyskupą Zygmunt Szczęsny Felinski. Arkivyskupas gimė 1822 metais Volynėje, dabartinėje Ukrainoje. Jo motina buvo gimusi Lietuvoje, o tėvas buvo kilęs iš Baltarusijos.

1833 m. neteko tėvo, o 1838 metais caro valdžia būsimo šventojo motiną ištrėmė į Sibirą už patriotines nuostatas ir šviečiamąją veiklą vargingųjų valstiečių tarpe. 1847 metais Zygmunt Szczęsny Felinski pasiekė Paryžių, kur lankė Sorbonos universitetą, susipažino su iškiliais lenkų imigracijos veikėjais, tarp jų su poetu Adomu Mickevičiumi. 1851 metais grįžo į Lenkiją, įstojo į kunigų seminariją, studijavo Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje ir 1855 metais buvo įšventintas kunigu. 1857 metais Sankt Peterburge įkūrė pranciškonių seserų kongregaciją „Marijos šeima“. 1862 metais popiežius Pijus IX jį nominavo Varšuvos arkivyskupu. Po ingreso į Varšuvos katedrą, valdė vyskupiją tik 16 mėnesių. Arkivyskupo ganytojišką veiklą grubiai nutraukė 1863 metais Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, kilusio sukilimo prieš caro valdžią represavimas.

Arkivyskupas, protestuodamas prieš kruvinas represijas, raštais kreipėsi į patį carą Aleksandrą II. Gindamas savo kunigus, protestuodamas carui dėl sukilėlių kapeliono kunigo kapucino Agrypin Konarski pakorimo, pats tapo represijų auka, buvo ištremtas į Rusijos gilumą, į Jaroslavlį. Tremtyje praleido 20 metų. Vedamas gilaus rūpesčio kitų ištremtųjų dvasine gerove įsteigė Jaroslavlio katalikų parapiją.

Grįžęs iš tremties atsisakė Varšuvos sosto ir vietoj to buvo paskirtas tautų apaštalo šv. Pauliaus gimtinės, Tarso, tituliniu vyskupu. Arkivyskupas Felinskis mirė Krokuvoje 1895 metais šventumo garse, tikinčiosios liaudies gerbiamas kaip didelis geradarys ir švietėjas. 1920 metais jo palaikai buvo perlaidoti Varšuvos katedros kriptoje, kur ilsisi ir šiandien. Arkivyskupą Zygmunt Szczęsny Felinski palaimintuoju paskelbė popiežius Jonas Paulius II 2002 metų rugpjūčio 18 d. Palaimintasis garsėja kaip Dievui ir Tėvynei, artimui ir Bažnyčiai pašvęsto gyvenimo pavyzdys.

Ir Lietuvos Bažnyčioje netrūksta Dievui ir Tėvynei, artimui ir Bažnyčiai pašvęsto gyvenimo pavyzdžių.

2009 metų „Katalikų žinynas“ praneša apie šešiose Lietuvos vyskupijose vykdomas arba jau užbaigtas 7 beatifikacijos bylas. Prisiminkime jas:

Kaišiadorių vyskupija informuoja, jog 2008 metų gegužės 1 dieną buvo baigta Dievo tarno Teofiliaus Matulionio (1873-1962), Kaišiadorių vyskupo, arkivyskupo gyvenimo kankinystės ir šventumo garso byla vyskupijos lygmenyje. Bylos eigoje surinkti dokumentai yra perduoti Šventųjų skelbimo kongregacijai.

Kauno arkivyskupijoje vyksta dvi 2000 metais pradėtos beatifikacijos bylos dėl Dievo tarnaičių pasauliečių Adelės Dirsytės (1909-1955) ir Elenos Spirgevičiūtės (1924-1944) kankinystės deklaravimo.

Šiaulių vyskupijos Beatifikacijos bylos tribunolas nuo 2005 metų kaupia medžiagą XVII amžiuje gyvenusios Dievo tarnaitės pasaulietės Barboros Umiastauskaitės Žagarietės (1628-1648) byloje. Nebaigta vyskupijos lygmeniu Panevėžio vyskupijos 2006 metais pradėta Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinio, Dievo tarno kunigo Alfonso Lipniūno (1905-1945) beatifikacijos byla.

Telšių vyskupijoje rūpinamasi 1946 metais Sovietinės valdžios įsakymu sušaudyto vyskupo, Dievo tarno Vincento Borisevičiaus (1887-1946) skelbimu palaimintuoju. Buvusio Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus beatifikacijos byla buvo pradėta 1991 metais.

Vilniaus arkivyskupijos Beatifikacijos bylos tribunolas 1998 metais pradėjo Rusijoje, garsiajame Vladimiro kalėjime kankinto ir jame 1953 metais mirusio arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884-1953) beatifikacijos bylą. Dievo tarnas Mečislovas Reinys buvęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, buvo Vilniaus, Minsko ir Mogiliovo arkivyskupijų apaštališkas administratorius.

Lietuvos vyskupai, taip pat Beatifikacijos bylų tribunolų nariai, nepraleidžia progos paraginti tikinčiuosius melstis Dievo tarnų paskelbimo Bažnyčios palaimintaisiais intencija, o galinčiuosius žiniomis papildyti bylas ir patyrusiuosius malones - apie tai pranešti Beatifikacijos bylų tribunolams.

Kol kas vienintelis naujųjų laikų lietuvių palaimintasis yra arkivyskupas Jurgis Matulaitis (1871–1927). Jį palaimintuoju paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1987 m. birželio 28 d. Romoje, švenčiant Lietuvos krikšto 600 metų sukaktį.

Kunigų marijonų kongregacijos atkūrėjo, Vilniaus vyskupo ir apaštališkojo vizitatoriaus arkivyskupo Jurgio Matulaičio beatifikacijos proga Lietuvos ganytojų paskelbtame laiške tikintiesiems buvo rašoma:

„Kiekvienas šventasis ir palaimintasis yra ypatinga Dievo Apvaizdos dovana tam laikui, kol jis tebegyvena žemėje ir tebesidarbuoja Bažnyčioje. Jis – dovana ir nesibaigiantiems laikams, kai iš dangaus globoja Bažnyčią, savo tautą ir visus, kas tik pamėgsta jo šventus kelius. Palaimintasis arkivyskupas Jurgis – labai miela ir tokia sava dovana Lietuvos ir gretimų kraštų tikintiesiems, ir šiandien tebesinaudojantiems jo nuveiktų darbų vaisiais.“