Apaštalinis nuncijus Angoloje: žmonės laukia atvykstant popiežiaus

Iki popiežiaus Benedikto XVI pirmosios apaštalinės kelionės į Afriką, į Kamerūną ir Angola liko mažiau nei pusantro mėnesio. Šventojo Tėvo kelionė prasidės kovo 15 dieną ir baigsis 23 dieną. Jau žinoma ir oficiali programa.

Šventojo Sosto nuncijus Angoloje arkivyskupas Angelo Becciu Vatikano Radijui pasakojo apie lūkesčius dėl popiežiaus kelionės Angoloje ir visame regione, taip pat apie Bažnyčią Afrikoje.

Anot nuncijaus Becciu, vienas iš Šventojo Tėvo apsilankymo Angoloje trokštamų tikslų yra evangelizacijos sustiprinimas. Šalies šiaurėje dar daug teritorijų, kuriose nebuvo pamokslauta ir skelbta krikščioniškos žinios. Naujos diecezijos dydžiu prilygsta kai kurioms Europos valstybėms, tačiau jose nedaug kunigų, nedaug vienuolių. Tikimąsi, kad neseniai paskirti nauji ir jauni vyskupai energingai vykdys evangelizacijos darbą.

Apaštalinis nuncijus pasakojo, jog jaučia kaip žmonės, net mažiau tikintys, su jauduliu laukia Šventojo Tėvo atvykimo. Popiežiaus kelionė gali būti žiniasklaidos įvykis, kai kada istorinis įvykis, tačiau pačiai Bažnyčiai svarbiausia, kad tai būtų dvasinis įvykis, kad jis sustiprintų, atgaivintų, suteiktų naują stimulą vietinei krikščionių bendruomenei.

Bažnyčiai Angoloje tai būtų ypač svarbu dabartiniame kontekste. Tik prieš kelerius metus, 2002 metais buvo užbaigtas pilietinis karas. Jo paliktos žaizdos dar atviros. Katalikų Bažnyčia, kaip ir kitų krikščioniškų konfesijų bendruomenės, atlieka didelį sutaikinimo darbą Angolos visuomenėje. Nėra šeimos, kuri nebūtų nukentėjusi, netekusi vieno kurio savo nario, nebūtų nepaliesta gedulo. Tokias žaizdas reikia gydyti, užmiršti praeitį ir kurti ateitį. Tai rizikinga, mat kiekvieną akimirką gali įsižiebti priešiškumo, nuoskaudų židiniai. Tačiau, anot arkivyskupo Becciu, jis jaučia didelį pripažinimą tarp žmonių ir tarp politikų dėl Bažnyčios pastangų savo tikinčiuosius skatinti siekti harmonijos, demokratiškumo. Šį darbą Bažnyčia tęsia rengdama nuolatinius susitikimus parapijose, maldos grupėse, katechezės kursuose. Bažnyčiai padeda tai, kad pilietinio karo metu ji išliko virš kovojančių pusių. Todėl šiandien ji gali būti gerbiama tarpininkė.

Apaštalinis nuncijus taip pat pasakojo apie didžiausias socialines bėdas Angoloje. Be karo paliktų randų, didelė problema yra visuomenės sveikata, neišvystyta sveikatos apsaugos infrastruktūra. Trūksta ligoninių, klinikų, medicininių punktų, kurie užtikrintų minimalų ir pamatinį visuomenės sveikatos lygį. Pastarojo trūkumą aiškiai rodo pernelyg didelis vaikų mirtingumas. Kita problema yra švietimas, ypač tolimesniuose šalies regionuose, nuošaliose gyvenvietėse. Trečioji didelė problema yra socialinio teisingumo trūkumas. Angoloje yra didelių turtų, tačiau jų teikiama nauda daugelio visuomenės narių visai nepaliečia.

Kalbėdamas apie Bažnyčią ne tik Angoloje, bet visame regione, arkivyskupas Angelo Becciu vardijo didelius skirtumus. Kaip minėta, vienur didžiausias iššūkis yra evangelizacija. Kitur krikščioniškos bendruomenės jau turi ilgesnę ar trumpesnę tradiciją, bet susiduriama su sektų problema. Dar kitur reikia ieškoti pusiausvyros su įvairiomis protestantų bendruomenėmis arba kurti sveikatos bei švietimo struktūras. Norint atsiliepti į didesnio mąsto iššūkius, liečiančius tiek evangelizaciją, tiek socialinę sritį, įvairių regiono šalių vyskupai ir bažnytinės institucijos turi komunikuoti bei koordinuoti savo veiksmus. Tai yra daroma, tačiau ne be sunkumų, pripažino apaštalinis nuncijus. Tarp valstybių yra dideli kalbos, papročių, praktikos skirtumai, kuriuos nelengva peržengti. (rk)