Trečiadienio bendrosios audiencijos katechezė: Jono Klimako „dvasinės kopėčios“

Nors Vasario 11-oji valstybinė šventė Vatikane, tačiau Popiežiaus veiklos programoje numatyta įprastinė trečiadienio bendroji audiencija nebuvo atšaukta ar atidėta. Ją popiežius surengė didžiojoje Vatikano audiencijų salėje, talpinančioje 12 tūkstančių žmonių.

Popiežius Benediktas XVI visų pirma pranešė audiencijos dalyviams, jog po dvidešimties katechezių, skirtų apaštalui šv. Pauliui, nori bendrosiose audiencijose pratęsti pasakojimą apie viduramžiuose gyvenusius ir kūrusius didžiuosius Bažnyčios rytuose ir vakaruose rašytojus. Šiandienos katechezę popiežius paskyrė šv. Jonui Klimakui, VII amžiaus vienuoliui, buvusiam Sinajaus vienuolyno abatui.

Jonas yra vadinamas „Klimaku“ dėl labiausiai žinomo jo veikalo apie dvasinio tobulėjimo kelią, „Rojaus kopėčios“ (kopėčios graikiškai yra „klímax“). Jonas Klimakas žmogaus kilimą Dievo link apibūdina atskiromis dvasinio tobulėjimo pakopomis. Šioji dvasinio gyvenimo kelionė veda nuo pasaulio atsisakymo iki tobulybės meilėje. Kelionė pasižymi trimis etapais.

Pirmajame atsisakoma žemiškų gerybių, grįžtama į evangelinės nekaltybės būseną ir einama į gilesnę bendrystę su Dievu. Antrajame vyksta sielos grumtynės dvasinėje kovoje su jausmais, kuriuos įveikia juos nugalinčių atitinkamų dorybių praktikavimas. Trečiajame etape Jonas akcentuoja svarbą skirtį: kiekvieną mūsų elgsenos aspektą turime ištirti, kad galėtume patikrinti giliausiai glūdinčias priežastis ir sužadinti „širdies jautrumą“. Tai veda prie dvasios nuraminimo, vadinamosios „hesichijos“, kuri leidžia pasiekti dieviškų slėpinių gelmes.

„Hesichija“ kaip ramybės, poilsio ir tylėjimo būsena parengia asmenį maldai, kuri Jonui Klimakui yra dvilypė – kūno ir širdies malda. Pirmoji yra būdinga tiems, kuriems reikia kūno raiškos rankų mostagavimų, dejavimų, krūtinės plakimų ir pan. Antroji yra spontaniška, nes yra atgimusio dvasinio jautrumo raiška ir Dievo dovana tiems, kurie meldžiasi kūnu. Veikale „Rojaus kopėčios“ Jonas Klimakas aprašė bene paprasčiausią įmanomą ir visiems bet kada prieinamą, bet iki mistinės patirties gelmių privedančią maldą, kurią pavadino „Jėzaus maldą“. Tai malda, kurioje ištariamas tik vienas žodis, t.y. Jėzaus vardas, kuris kartojamas nenutrūkstamai, pagal kvėpavimą.

„Jėzaus atminimas tetampa viena su kvėpavimu, tuomet pažinsi vidinės ramybės, t.y. „hesichijos“ naudą, pažymi Jonas Klimakas. Šitaip, - sakė bendrojoje audiencijoje Benediktas XVI, - malda gali virsti tokia paprasta: ištartu „Jėzaus“ vardu, tapusiu viena su mūsų kvėpavimu.

Paskutiniojoje „dvasinių kopėčių“ pakopoje šv. Jonas Klimakas randa aukščiausiąją dorybių trejybę - tikėjimą, viltį ir meilę. Aptardamas meilę Jonas kalba ir apie erosą, žmogaus meilę, kuri primena žmogaus dvasios santuokinę vienybę su Dievu.

Jono Klimako „dvasinės kopėčios“ teprimena visiems, kurie per Krikštą dalijasi Kristaus mirtimi ir prisikėlimu, jog visi esame kviečiami, padedant Šventajai Dvasiai, į nuolatinį atsivėrimą ir skaistumą, - kalbėjo Šv. Tėvas trečiadienio bendrojoje audiencijoje. (sk)