Patriarchas Baltramiejus ragina sušaukti visų ortodoksų Sinodą

Sausio pabaigoje vykę Maskvos patriarcho rinkimai ir naujojo patriarcho Kirilo iškilminga intronizacija vasario 1 dieną, patraukė viso krikščionių pasaulio dėmesį. Katalikų Bažnyčiai ir kitoms krikščionių Bažnyčioms bei bendruomenėms Maskvos patriarchatas yra labai svarbus pašnekovas ekumeniniame dialoge. Į naują Maskvos patriarchą nemažas viltis deda ir kitų ortodoksiškų Bažnyčių vadovai, visų pirma Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, kuris vadovauja istoriškai svarbiausiai visų graikiškosios tradicijos Bažnyčių bendruomenei. Ortodoksų Bažnyčios viena kitos atžvilgiu yra autokefalinės, tai yra visiškai savarankiškos, tačiau dėl istorinių priežasčių, Konstantinopolio patriarchas laikoms svarbiausių tarp lygių. Ir nors jo autoritetas juridiškai nesaisto kitų ortodoksų Bažnyčių, vis dėlto neišvengiama tam tikro neįvardyto lenktyniavimo, o kartais ir viešai reiškiamų nesutarimų, ypač Konstantinopolio ir Maskvos patriarchų santykiuose.

Sveikindamas naują Maskvos patriarchą Kirilą, Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus pasiūlė sušaukti panortodoksišką Sinodą, kurio tikslas būtų kaip tik tų mažų ir didesnių nesutarimų tarp ortodoksų Bažnyčių pašalinimas ir taip pat tradicinių tarpusavio santykių permąstymas.

Bene akivaizdžiausias incidentas apnuoginęs ne itin gerus Maskvos ir Konstantinopolio Bažnyčių santykius įvyko 2007 metų spalio mėnesį Italijos Ravenos mieste vykstant Tarptautinės katalikų ir ortodoksų Bažnyčių teologinio dialogo mišriosios komisijos plenarinei asamblėjai. Pačioje pradžioje įvyko incidentas dėl Estijos ortodoksų arkivyskupo dalyvavimo. Konstantinopolio patriarchas į savąja delegaciją įtraukė Talino metropolitą, vadovaujantį Konstantinopolio globojamai savarankiškai Estijos ortodoksų Bažnyčiai. Taline yra ir kitas ortodoksų metropolitas, pavaldus Maskvos patriarchatui. Abu šie vyskupai, save tituluojantys Talino metropolitais, vienas kito nepripažįsta. Maskvos patriarchatas savo nepripažįstamo Talino metropolito pakvietimą į Raveną palaikė Konstantinopolio patriarchato akibrokštu. Protestuodami maskviškiai išvyko iš Ravenos.

Nors jau pats Maskvos delegacijos pasitraukimas gana akivaizdžiai liudijo apie ortodoksų viduje esančias problemas, neapsiribota vien formaliu gestu. Kai nedalyvaujant Maskvos patriarchato atstovams Ravenoje buvo priimtas baigiamasis dokumentas, Maskva pareiškė jam nepritarsianti.

2007 metų rudenį vykusioje katalikų ir ortodoksų teologinio dialogo mišriosios komisijos asamblėjoje buvo svarstomi rimti ir įpareigojantys dalykai, liečiantys Bažnyčios sakramentiškumo ekleziologinius ir kanoninius padarinius. Buvo kalbama apie Bažnyčioje vykdomų įvairių valdžios ir autoriteto formų, vyskupų, o taip pat ir Petro įpėdinio tarnystės pagrindimą tikėjimu ir Bažnyčios sakramentiškumu. Ortodoksų Bažnyčių atstovai, išskyrus nedalyvavusius Maskvos patriarchato atstovus, pritarė teiginiui, jog Petro primatas yra reikalingas visiems krikščionims.

Paskelbus Ravenos susitikimo baigiamąjį dokumentą, Maskvos patriarchato vardu kalbęs Vienos metropolitas Hilarionas pasakė, kad ortodoksiškos Bažnyčios pakliuvo į katalikų paspęstas pinkles.

Gana daug optimizmo dėl katalikų ir ortodoksų santykių ateities sužadinęs Ravenos dokumentas taip ir liko tarsi pakibęs ore. Tad nenuostabu, kad dabar, kai Maskvos Bažnyčią jau pradėjo valdyti naujasis patriarchas, Konstantinopolio patriarchas jam siūlo kuo greičiau išsiaiškinti ortodoksų Bažnyčių vidaus santykiuose įsisenėjusius nesutarimus. (jm)