ROACO asamblėjos dėmesio centre: Bažnyčia Indijoje ir Ukrainoje

Sausio 26-30 dienomis Romoje rinkosi Pagalbos rytų Bažnyčių organizacijų (ROACO) asamblėja. Joje dalyvavo organizacijos, institucijos ar agentūros, kurios vienaip ar kitaip padeda, bendradarbiauja su rytų Bažnyčiomis. Asamblėja šaukiama dukart per metus, sausio ir birželio mėnesiais.

Kardinolas Leonardo Sandri, Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas, baigiamajame pranešime apibendrino asamblėjos darbus, kuriuose šiais metais didelis dėmesys buvo skirtas Bažnyčiai Indijoje ir Ukrainoje. Beje, jis pats neseniai lankėsi šiose šalyse, siekdamas iš arčiau susipažinti su jų gyvenimu.

Indijoje gyvuoja dvi rytų Bažnyčios: malabarų ir malankarų. Kardinolas Sandri priminė nesenus įvykius Indijos Orisos valstijoje, kurioje radikalūs induistai siaubė krikščionių namus ir kaimus, jėga vijo kitur.

Nepaisant šitų įvykių, Bažnyčia Indijoje yra gyva ir turi geras ateities perspektyvas. Ji aktyviai dalyvauja socialinėje veikloje, kurią vertina vietos gyventojai. Kita vertus, Bažnyčia Indijoje, taip pat ir emigravę krikščionys indai, Bažnyčiai duoda daug pašaukimų ir padeda misijose. Todėl, kardinolo Sandri nuomone, ROACO asamblėjos nariai pagal galimybes turėtų padėti šioms rytų Bažnyčioms.

Kaip minėta, ROACO asamblėjos dėmesio centre atsidūrė ir graikų apeigų katalikų Bažnyčia Ukrainoje, viena iš didžiausių rytų Bažnyčių. Beveik prieš 20 metų žlugus sovietiniam režimui, šiai Bažnyčiai trūko visko: kunigų, vienuolių, minimalios sielovados struktūros. Tačiau šiandien kardinolas Sandri įsitikinęs šios Bažnyčios gyvumu: ji sugeba vykdyti rimtą jaunimo sielovadą, apaštalauti kultūros pasaulyje, restauruoti bažnyčias, įsteigti seminariją. Turi ir daugiau planų, tačiau tai reikalauja daugiau išteklių, daugiau lėšų. Todėl Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas ROACO asamblėjos narius skatino padėti Ukrainos graikų katalikams, nuo kurių galbūt priklauso Europos rytų bažnytinė ateitis.

Nors Bažnyčiai Indijoje ir Ukrainoje buvo skirtas didžiausias dėmesys, tačiau neužmiršti ir krikščionys Irake, jau kelerius metus gyvenantys ypač sunkiame politiniame, socialiniame, religiniame kontekste: jiems nepripažįstamos politinės teisės, jiems sunku rasti darbą, neretai tenka susidurti su musulmonų daugumos jei ne priešiškumu, tai abejingumu jų problemoms. Dėl Irako krikščionių nerimą ne kartą yra išreiškęs popiežius Benediktas XVI, paskutinį kartą per ką tik vykusį Irako vyskupų vizitą ad Limina Vatikane. Irako krikščionių pagalbos ir nevilties šauksmas yra girdimas. (rk)