Popiežius susitiko su vizitą Ad Limina baigiančiais Turkijos vyskupais

Pirmadienį popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė šešis Turkijos vyskupaus, vadovaujančius toje šalyje veikiančioms nedidelėms lotynų, sirų, chaldėjų ir armėnų apeigų katalikų bendruomenėms. Šia audiencija Turkijos vyskupai užbaigė šiomis dienomis vykusį savo vizitą Ad limina, kurio metu informavo Šventąjį Tėvą ir Romos kuriją apie savo bendruomenių gyvenimą.

Jiems sakytoje kalboje popiežius visų pirma prašė parvežti karštus linkėjimus ir tėvišką palaiminimą visiems Turkijoje gyvenančios mažosios kaimenės nariams ir pasakyti jiems, jog popiežius puikiai atsimena susitikimus su jais, prieš porą metų vykusios apaštališkosios kelionės į Turkiją metu. Popiežiaus kalboje negalėjo būti nepaminėti ir šiuo metu visoje Bažnyčioje švenčiami apaštalo Pauliaus gimimo jubiliejiniai metai, nes juk Tautų apaštalas gimė dabartinės Turkijos teritorijoje. Dabartinėje Turkijoje jis skelbė Kristų, steigė naujas bendruomenes. Popiežius paminėjo ir kitus šiame krašte gimusius ir gilius pėdsakus Bažnyčios istorijoje palikusius šventuosius – Ignotą Antiochietį, Polikarpą Smirnietį. Čia vyko ir garsusis Efezo visuotinis Susirinkimas Mergelę Mariją paskelbęs Dievo Motina. Čia vykusiuose Konstantinopolio ir Nikėjos susirinkimuose buvo suformuluotas galutinis iki mūsų laikų galiojantis Bažnyčios tikėjimo išpažinimas. Popiežiaus kalboje paminėtas ir krikščioniškosios istorijos atminimą saugantis Konstantinopolio patriarcho sostas ir dabartinis patriarchas Baltramiejus I, kuris visai neseniai, pernai rudenį vykstant Vyskupų Sinodui, buvo atvykęs į Romą.

Popiežiaus kalboje paminėtas ir dialogas su islamiška Turkijos visuomenės dauguma, pareiga palaikyti gerus dvišalius santykius, vieni kitus gerbiant bendradarbiauti visų labui. Turkijos visuomeninės santvarkos pasaulietiškumas yra formali visų piliečių lygybės garantija. Tačiau kartu valstybės pareiga ir užtikrinti, kad kiekviena konfesinė grupė turėtų garantuotą religijos laisvę.

Galiausiai drąsindamas mažąją Turkijos katalikų bendruomenę, savo kalbą popiežius užbaigė Apreiškimo Jonui knygos žodžiais, skirtais Efezo ir Smirnos Bažnyčioms: „Žinau, kad esi ištvermingas, kad dėl mano vardo nenuilsdamas kentėjai vargus... Būk ištikimas iki mirties, ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką“ (Apd 2, 3.10). (jm)