Popiežiaus sekmadienio vidudienio kalba: kančia ir mirtimi ant kryžiaus Jėzus įprasmino žmogaus kančią

Popiežius Benediktas XVI sekmadienio vidudienį per įprastinį “Viešpaties Angelo” maldos susitikimą daug dėmesio paskyrė Italijos Bažnyčios švęstai “Gyvybės dienai”. Sekmadienį 31 kartą švęstos “Gyvybės dienos” tema buvo „Gyvybės stiprybė kančioje“.

Šv. Tėvas visų pirma priminė, jog Jėzus iš pradžių Jėzus nenorėjo, kad būtų plačiai žinoma apie jo dieviškumą. Jis labai primygtinai savo mokiniams aiškino, kad į šlovę galės įžengti tiktai per didelius kentėjimus. Jam teksią daug kentėti, būti atmestam ir nukryžiuotam, nes kančia yra sudėtinė jo misijos dalis. Būdinga tai, jog šių liturginių metų Evangelijos skaitiniuose yra parinkti evangelisto šv. Morkaus tekstai. Jie pasižymi vadinamąja „mesijo paslaptimi“. Tai yra, faktu, jog Jėzus kol kas nenori, kad išskyrus uždarą mokinių grupę, būtų žinoma, kad jis yra Kristus, Dievo Sūnus. Todėl jis pakartotinai perspėja tiek savo mokinius, tiek pagydytus ligonius, neatskleisti kitiems kas jis iš tikrųjų yra.

Tai akivaizdu ir ketvirtojo sekmadienio Evangelijos skaitinyje. Jame pasakojama apie netyrosios dvasios apsėstą žmogų, kuris ėmė šaukti „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarėnai? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!“ Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Evangelistas pastebi, juk tuomet netyroji dvasia, baisiai šaukdama, išėjo iš to žmogaus. Jėzus ne tik išvaro demonus iš apsėstų žmonių, išvaduodamas iš sunkios vergystės, bet neleidžia nei demonams atskleisti, kas jis iš tikrųjų yra. Jėzus nuosekliai saugoja šią „paslaptį“, nenorėdamas pakenkti savo misijai, nuo kurios priklausė visos žmonijos išganymas. Jis žinojo, kad žmonijai išvaduoti iš nuodėmės vergijos turės būtų paaukotas ant kryžiaus kaip tikras Velykų Avinėlis. Vis dėlto velnias bando nukreipti jo dėmesį, kad pasiduotų grynai žmogiškai galios ir visiškos sėkmės sampratai. Jam Kristaus kryžius bus pralaimėjimas. Todėl Jėzus nuolat moko savo mokiniams apie dideles kančias, kurios jo laukia.

Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus iš meilės. Šitaip jis įprasmino žmogaus kančią. Tai suprasdami visų epochų vyrai ir moterys galėjo patirti gilią ramybę, kad ir labai karčiai išgyvendami sunkius fizinius ir moralinius išbandymus.

„Gyvybės stiprybė kančioje“, priminė popiežius, buvo Italijos Bažnyčios metinės Gyvybės dienos tema. Šv. Tėvas pasidžiaugė Italijos vyskupų liudijama ganytojiška meile ir jų drąsa skelbti tiesą ir aiškiai pasakyti, kad, pavyzdžiui, eutanazija yra neteisingas sprendimas žmonių patiriamai kančios dramai ir, apskritai, yra žmogaus nevertas sprendimas.

Tikrasis spendimas negali būti mirtis, kad ir kokia „saldi“ ji būtų. Tikrasis sprendimas - tai meilės liudijimas, padedantis kančią ir mirties agoniją išgyventi žmoniškai. Būkime tikri, - kalbėjo popiežius Benediktas XVI, - jog nei viena ašara, nei tų, kurie kenčia, nei tų, kurie jiems arti, neišnyksta Dievo akivaizdoje. (sk)