Vyskupai: Zimbabvėje vyksta „tylus genocidas“

Prieš keletą mėnesių Zimbabvė nuolatos pakliūdavo į tarptautinės žiniasklaidos akiratį dėl sunkiai įsivaizduojamos infliacijos mąsto, sumušusio turbūt visus žinomus rekordus. Žiniasklaidai buvo įdomu, kai infliacija pasiekė tūkstantį, vėliau dešimt tūkstančių, vėliau 100 tūkstančių procentų ir nesustabdomai kilo, paprasčiausiems smulkiems dalykams kainuojant milijonus, o vėliau ir milijardus Zimbabvės dolerių. Tačiau už šių statistinių įdomybių slypi visiškas ekonomikos krachas ir visuotinis šalies gyventojų nuskurdimas, palyginus su kuriuo dabartinė Vakarų pasaulio ekonominė krizė atrodo nedidelė.

Zimbabvės, kuri prieš keletą dešimčių metų garsėjo kaip viena iš pažangesnių Afrikos kontinento valstybių, smukimo priežastimi yra įvardijamas Roberto Mugabe režimas. Robertas Mugabe į valdžią iškilo Afrikos dekolonizavimo laikotarpiu ir tapo vienu iš kovų už Zimbabvės nepriklausomybę herojų. 1980 metais Zimbabvė įgijo pilną nepriklausomybę, o Mugabe tapo premjeru. Turbūt kovotojo už laisvę šlovė 1984 metais jam pelnė garsaus Edinburgo universiteto garbės daktaro titulą, tačiau šiandien Mugabe garsėja dėl visai priešingų motyvų – kaip ilgametis diktatorius ir kovotojas prieš laisvę bei demokratiją.

Dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų, susidorojimų su opozicija Europos Sąjunga Zimbabvei pritaikė sankcijas. Žmogaus teisių priežiūros organizacija „Human Rights Watch“ prieš kelias dienas pristatė ataskaitą apie Zimbabvę, kurioje aprašoma tiek humanitarinė krizė, tiek politinės represijos.

Ataskaitoje skelbiami daug pasakantys duomenys apie sparčiai prastėjančią visuomenės sveikatos būklę, liudijančią, jog nacionalinė sveikatos apsaugos sistema visai nebeveikia. Ženkliai daugėja, lyginant su ankstesniais metais, vaikų iki penkerių metų mirčių ir motinų mirčių gimdymo metu. Higienos, maisto, vaistų trūkumas leido šalyje įsibėgėti choleros epidemijai. Cholera užsikrėtė dešimtys tūkstančių asmenų. Naujausiais šių dienų Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sergančių cholera gali būti apie 56 000, o nuo epidemijos jau mirė virš 3000 žmonių. Šalyje nepagaminama pakankamai maisto, o milžiniška infliacija paralyžiuoja prekybą. Daugybė zimbabviečių gauna maisto tik per humanitarinę pagalbą.

Ataskaitoje smerkiamos masinės politinės represijos. Mugabe režimas naudoja valstybės galią, teismus, policiją ir kariuomenę, kad susidorotų su oponentais ir kritikais.

Šiomis dienomis, nuo sausio 26 iki vasario 3 dienos, Etiopijoje vyksta Afrikos Sąjungos suvažiavimas, kuriame dalyvauja Afrikos valstybių vadovai. „Human Rights Watch“ organizacija kreipėsi į juos, prašydama peržiūrėti santykius su Mugabe režimu ir neberemti jo.

Dar aštresnio tono pareiškimą, prasidėjus Afrikos Sąjungos viršūnių susitikimui, paskelbė Pietų Afrikos regiono vyskupai, jau ne kartą prieš tai kritikavę Mugabe diktatorišką režimą. Anot jų, jei Afrikos lyderiai ir toliau rems Mugabe režimą bei laikys jį teisėtu, tai prisidės prie Zimbabvės žmonių ligų, persekiojimų ir mirčių. Nieko nedarymą vyskupai pavadino „pasyvaus genocido“ toleravimu. Kiek anksčiau Pietų Afrikos vyskupų konferencijos posėdyje buvo konstatuota, jog Mugabe režimas nepajėgus užtikrinti Zimbabvės nacionalinės vienybės ir ginti šalies piliečius.

Bandydama atremti humanitarinę krizę, Zimbabvėje aktyviai veikia Caritas organizacija. Ji teikia vienokią ar kitokią pagalbą tūkstančiams zimbabviečių: dalija maisto davinius šeimoms, aprūpina vandens filtrais, suteikia bazinę medicininę priežiūrą, 88 tūkstančiams mokinių parūpina pietus, o pastaruoju metu metė dideles pajėgas kovai su choleros epidemija. Žinoma, Zimbabvės Caritas nebūtų pajėgi viso to padaryti be tarptautinio Caritas Internationalis tinklo ir Caritas kvietimams neabejingų rėmėjų pagalbos. (rk)