Pristatyta Laterano sutarčių pasirašymo 80-ųjų metinių programa

Vasario 11 dieną sukaks 80 metų nuo vadinamųjų Laterano sutarčių pasirašymo, kuriuo buvo užbaigtas beveik šešis dešimtmečius trukęs Šv. Sosto ir naujosios suvienytos Italijos nesusipratimų laikotarpis ir kuriuo buvo įkurta dabartinė Vatikano Miesto Valstybė. Vasario 11-osios data kasmet minima kaip Vatikano valstybinė šventė. Šiemet, minint Laterano sutarčių 80-ąsias metines, vasario 11-osios šventė bus iškilmingesnė negu kitais metais.

Jubiliejinius renginius penktadienio rytą vykusioje spaudos konferencijoje pristatė Vatikano Miesto Valstybės gubernatūros vadovas kardinolas Giovanni Lajolo.

Vatikano Miesto Valstybės įkūrimo aštuoniasdešimtmetis bus pažymėtas trimis renginiais: paroda, moksline konferencija ir koncertu. Vasario 11-ąją bus atidaryta ir veiks iki gegužės 10-osios paroda „1929-2009, Vatikano Miesto Valstybei 80 metų“. Parodą sudarys penki teminiai skyriai. Vienas bus skirtas Vatikanui iki Vatikano Miesto Valstybės formalaus įkūrimo. Antrasis skyrius bus skirtas popiežiui Pijui XI, kurio valdymo metais buvo normalizuoti santykiai su Italija ir kuris yra laikomas ir popiežių suverenumą liudijančios mažosios Vatikano Miesto Valstybės kūrėju. Trečioji pardos sekcija bus skirta pačioms Laterano sutartims, pasirašytoms 1929 metais. Ketvirtame teminiame parodos skyriuje bus pavaizduoti naujo urbanistinio projekto įgyvendinimo darbai Vatikane po 1929 metų. Galiausiai penktasis skyrius iliustruos po Pijaus XI kitų popiežių Vatikano architektūroje ir urbanistikoje paliktus pėdsakus.

Vatikano Miesto Valstybės aštuoniasdešimtmečio proga, vasario 12 – 14 dienomis vyks konferencija tema: „Maža teritorija, didelė misija“. Pirmoji konferencijos dalis vyks Laterano rūmuose, prie Popiežiaus katedros – Laterano Šv. Jono bazilikos, kuriuose prie aštuonis dešimtmečius Šv. Sosto ir Italijos atstovai pasirašė sutartis. Antroji konferencijos dalis vyks Vatikane.

Galiausiai trečiasis jubiliejinis renginys bus koncertas vasario 12-osios vakarą Vatikano Pauliaus VI audiencijų salėje. Airijos radijo ir televizijos orkestras bei Dublino katedros choras atliks Hendelio „Mesiją“ – didingą muzikinę meditaciją apie Kristų, kuri pirmą kartą buvo atlikta būtent Dubline 1742 metų balandžio 13 dieną.

* * *

Prieš aštuonis dešimtmečius įkurta Vatikano Miesto Valstybė yra nuo viduramžių iki devynioliktojo amžiaus gyvavusios bažnytinės valstybės tąsa. Aną senąją popiežių valstybę absorbavo devynioliktojo amžiaus viduryje besivienijanti Italija. Paskutinis aktas, galutinai užbaigęs popiežių valstybė egzistavimą, buvo 1870 metų rugsėjo 20 dieną įvykęs italų kariuomenės įsiveržimas į popiežių valstybės sostine buvusį Romos miestą. Tuo metu bažnytinę valstybę valdęs ir visai Bažnyčiai vadovavęs popiežius Pijus IX nesusitaikė su valstybės praradimu. Italams užėmus Romą, popiežiaus valdžios kabinetas ir bažnytinės institucijos persikėlė į kitoje Tiberio upės pusėje esantį Vatikano bazilikos ir rūmų kompleksą, o popiežius pasiskelbė esąs italų įkaitas, įkalintas Vatikane. Visą pontifikatą tarp Vatikano mūrų praleido ir jo įpėdiniai – Pijus X, Leonas XIII, Benediktas XV. Tik popiežiumi išrinkus kardinolą Achille Ratti, kuris pasirinko Pijaus XI vardą, padėtis ėmė keistis. Po keletą mėtų trukusių, iš pradžių slaptų, o vėliau oficialių derybų, 1929 metų vasario 11 dieną Romos vyskupijos kurijos rūmuose Laterane buvo pasirašytos dvišalius Italijos ir Šv. Sosto santykius normalizavusios sutartys ir kartu konkordatas dėl Bažnyčios padėties Italijoje. Popiežiaus Pijaus XI vardu sutartis pasirašė tuometinis Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Gasparri, Italijos karaliaus Viktoro Emanuelio vardu – Italijos vyriausybės premjeras Benito Mussolini. Pagrindine sutartimi Popiežius atsisakė pretenzijų į žemes, kurios iki Italijos suvienijimo priklausė bažnytinei valstybei. Italija pripažino ekstrateritorialumo statusą Vatikanui, kuris nuo to laiko oficialiai vadinamas Vatikano Miesto Valstybe. Vis dėlto, Vatikano Miesto Valstybė savo specifine santvarka išsiskiria iš kitų. Skirtingai negu visos kitos pasaulio valstybės, kurios turi savo visuomenes ir joms atstovaujančias valdžios institucijas, Vatikane visuomenės nėra, o vienintelis suverenas yra popiežius. (jm)