Ketvirtadienį taip pat įvyko tradicinis, kasmet sausio mėnesį vykstantis, popiežiaus
susitikimas su Romos Rotos tribunolo nariais. Šis tribunolas yra vienas iš trijų bažnytinių
aukščiausiųjų teismų, sprendžiantis visų pirma santuokos bylas. Sakramentinės santuokos
neįmanoma nutraukti. Tad ir bažnytiniai teismai susituokusių žmonių neištuokia. Vis
dėlto, būna atvejų, kai santuoka sudaroma neteisėtai ir tokiais atvejais bažnytinis
tribunolas gali konstatuoti santuokos negaliojimo faktą. Šioms byloms spręsti kone
kiekviena vyskupija pasaulyje turi savo bažnytinį pirmos instancijos teismą. Pirmos
instancijos teismo nuosprendį turi patvirtinti antros instancijos teismas, kurio funkcijas
paprastai atlieka arkivyskupijų bažnytiniai teismai. Tačiau jei pirmos ir antros instancijos
teismų nuosprendžiai nesutampa, trečios ir galutinės instancijos nuosprendį priima
Vatikane veikiantis Romos Rotos tribunolas.
Ketvirtadienio rytą audiencijoje
priėmęs Rotos teisėjus, santuokos ryšio gynėjus ir advokatus, popiežius jiems pasakė
gana ilgą kalbą, skirtą specifinei ir labai delikačiai santuokos bylų problemai –
santuokos negaliojimui dėl psichinio neveiksnumo.
Benediktas XVI priminė jau
prieš du dešimtmečius panašia proga Jono Pauliaus II pasakytus žodžius apie skandalingai
lengvabūdišką santuokos negaliojimo nuosprendžių skelbimą, naudojantis nepakankamos
psichinės brandos argumentu. Reikia nubrėžti aiškią ribą tarp idealios psichinės brandos,
kuri kartais gali atrodyti kaip siekiamybė, kaip gyvenimo tikslas ir minimalios kanoninės
psichinės brandos, kurios reikia, kad būtų galima pripažinti žmogų juridiškai veiksniu,
tai yra pajėgiu atsakingai priimti sprendimus. Žmogaus nesugebėjimas laimingai savęs
realizuoti santuokiniame gyvenime nėra pakankamas argumentas santuokos negaliojimui
pripažinti. Negalima vadovautis šiandien gana paplitusiu antropologiniu pesimizmu,
pasak kurio, dabartinėje kultūrinėje situacijoje iš viso neįmanoma laiminga santuoka.
Reikia vadovautis principiniu pozityviu nusistatymu, jog kiekvienas žmogus yra pajėgus
sudaryti santuoką. Ir tik akivaizdžios išimtys, tik objektyviai įrodomas neveiksnumas
santuokos sudarymo akimirką gali būti pakankama priežastimi tokios santuokos negaliojimo
pripažinimui. (jm)