Minint apaštalą Paulių
sausio 27 d. Lietuvoje buvo surengti du renginiai: Kauno medicinos universitete paskaita
- diskusija „Atsigręžiant į Šv. Paulių“ ir Panevėžio Katechetikos centre seminaras
„Fariziejus iš Tarso, tapęs krikščionimi“.
KMU kapelionas kun. Ričardas Banys
visus susirinkusiuosius pakvietė pradėti renginį bendra malda dėkojat Dievui už galimybe
dalintis, bendrauti ir prašant drąsos bei nuolankumo prisiminti apaštalą Paulių, jo
raštus ne tik minint jam skirtus metus. Paskaitoje kapelionas pateikdamas svarbiausius
Šv. Pauliaus gyvenimo įvykius ragino pažvelgti į juos per dvasingumo teologijos prizmę.
Pirmojo kankinio Stepono egzekucijoje atrandame užtarimo maldą už persekiotojus, primenančią
Jėzaus maldą ant kryžiaus – „Viešpatie atleisk jiems, nes jie nežino ką daro“. Ši
malda tampa atsivertimo veiksmu kelionėje į Damaską. Iš nežinojimo per fizikinį aklumą
ir dvasinį praregėjimą į visišką atsidavimą Viešpačiui ir pasiuntinybę skelbti Evangeliją
savo gyvenimu. Mes turime pažinti šventuosius, skaitydami apie juos ir jų raštus,
bet visada prisiminti, kad savo laikmečio žmonėms jie buvo tokie pat kaip mes esame
vieni kitiems. Tik jie savo laikmečiu išdrįso gyventi Evangelija. Paskaitos pabaigoje
kun. R. Banys parodė Šv. Pauliaus ikonų reprodukcijas ir minėtų paskaitoje vietovių
nuotraukas. Šiltoje diskusijoje susirinkusieji bandė suprasti kaip jautėsi Šv. Paulius
po atsivertimo, kaip sunku buvo laimėti krikščionių pasitikėjimą.
Panevėžio
Katechetikos centre Vilniaus seminarijos dėstytoja dr. Ingrida Gudauskienė aptarė
apaštalo Pauliaus asmenybės ir veiklos bruožus jo laikmečio kontekste ir ragino analogiškai
taikyti savo gyvenime. Seminarą, skirtą tikybos mokytojams, kunigams ir visiems susidomėjusiems
apaštalo Pauliaus asmenybe bei raštais, ji suskirstė į dvi tematikas: Paulius trijų
kultūrų žmogus ir Laiškų Efeziečiams bei Filipiečiams analizė. Pirmoje dalyje lektorė
bandė atskleisti kaip kiekvienos kultūros įtaka atsispindi Pauliaus raštuose. Antroje
dalyje lektorė atkreipė dėmesį į džiaugsmą ir dėkingumą nepaisant suėmimo sąlygų bei
svarbą gyventi tuo ką išgyvename per liturgiją. (Svetlana Adler-Mikulėnienė)