„Ekskomunikos atšaukimu dialogo eiga niekuomet neužbaigiama, o pradedama“. Tai pareiškė
kardinolas Jean-Pierre Ricard, Prancūzijos vyskupų konferencijos vardu komentuodamas
popiežiaus Benedikto XVI patvirtintą dekretą dėl keturių tradicionalistinės lefebristų
brolijos vyskupų ekskomunikos atšaukimo. Kardinolas, kuris Prancūzijos Bažnyčioje
yra Bordeaux arkivyskupas, tuo pat metu yra Popiežiškos komisijos „Ecclesia Dei“ narys.
Ši Komisija jau daugiau kaip du dešimtmečius, bendradarbiaudama su Romos kurijos dikasterijų
vadovais, siekia padėti atkurti pilnutinę bažnytinę vienybę su tikinčiaisiais, kurie
įvairiais būdais yra susiję su lefebristų šv. Pijaus X brolija, bet trokšta išlikti
vieningais su Petro įpėdiniu katalikų Bažnyčioje. Popiežius, - rašo pareiškime arkivyskupas
Ricard, - yra labai gerai susipažinęs su lefebristų byla, nes dar būdamas kardinolu,
popiežiaus Jono Pauliaus II pavedimu domėjosi jos padėtimi, tačiau vėliau konstatavo
savo misijos nesėkmę. „Ekskomunikos atšaukimu nutiesiamas kelias, kuriuo galima pradėti
žengimą kartu. Šis kelias, be abejonės, bus ilgas. Jis pareikalaus, kad vieni kitus
geriau pažintų ir gerbtų, - pridūrė kardinolas Jean-Pierre Ricard.
Belgijos
vyskupų konferencijos atstovas spaudai pareiškė, jog susitaikymo gestas niekaip nekvestionuoja
Vatikano II susirinkimo ar jo mokymo. Kun. Eric de Beukelaer perspėjo, jog ekskomunikos
atšaukimo ir dialogo su lefebristais temos nedera maišyti su galimais tradicionalisto
vyskupo pareiškimais, kuriais neigiamas Šoa įvykis. Visa tai galima tik apgailėti.
Šoa yra iškalbus simbolis nežmoniško režimo ligoto sumanymo beprotiškomis žmogžudystėmis
išnaikinti žydų tautą. Bet kas, kas mažina Šoa apimtį, elgiasi labiau kaip ideologas,
nei kaip istorikas. Toks elgesys žeidžia mūsų įpareigojimą atminčiai. Tai, savaime
suprantama, yra nepriimtina, - pažymėjo Belgijos vyskupų konferencijos atstovas spaudai
kun. Eric de Beukelaer.
Ekskomunikos atšaukimas dar nėra pilnutinė bendrystė.
Susitaikymo su tradicionalistais kelias yra koleginis Romos Bažnyčios apsisprendimas,
apie kurį jau buvo žinoma ankščiau, bet jis nėra staigi Benedikto XVI improvizacija,
- rašo „l‘Osservatore Romano direktoriaus pavaduotojas Carlo di Cicco, kuris Vatikano
dienraščio antradienio laidoje išspausdintame komentare be kita ko pažymi: Vatikano
II susirinkimo mokymo priėmimas neišvengiamai turi privesti prie aiškaus nusistatymo
Holokausto neigimo klausimu. Susirinkimo deklaracijoje apie Bažnyčios santykius su
nekrikščionių religijomis „Nostrae Aetate“, kuri yra pats autoritetingiausias katalikų
pareiškimas žydų atžvilgiu, gailimasi „dėl bet kada ir bet kieno žydams rodytos neapykantos,
jų persekiojimų ir antisemitizmo“. Toks Bažnyčios mokymas katalikui yra nekvestionuotinas.
Pastarieji popiežiai, įskaitant Benediktą XVI, liudijo šį mokymą dešimtimis dokumentų,
gestų ir kalbų. Neseniai išgirstas Holokausto neigimas prieštarauja šiam mokymui ir
todėl yra apgailėtinas. Kad ir ištartas prieš ekskomunikos atšaukimą, jis lieka nepriimtinas,
- pažymėjo Carlo di Cicco. (sk)