Bendrosios audiencijos dalyviams popiežius kalbėjo apie šiuo metu švenčiamą maldų už krikščionių vienybę savaitę

Trečiadienio bendrosios audiencijos metu skaitytą katechezę popiežius Benediktas XVI skyrė nuo sekmadienio, sausio 18-osios, iki sekmadienio, sausio 25-osios, švenčiamai maldų savaitei už krikščionių vienybę.

Tai labai vertinga dvasinė iniciatyva, - sakė popiežius, - į kurią įsijungia vis daugiau krikščionių, atsiliepiančių į prieš kančią Tėvui skirtus Jėzaus maldos žodžius: „Tegul visi bus viena... kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs“ (Jn 17, 21). Šioje kunigiškoje maldoje Viešpats net keturis kartu prašo, kad jo mokiniai „būtų viena“ Sūnaus ir Tėvo vienybės pavyzdžiu. Du kartus šioje maldoje Jėzus nurodo ir vienybės tikslą – kad pasaulis tikėtų. Taigi nuo vienybės priklauso Bažnyčios misija pasaulyje. Bažnyčios vidinę vienybę lemia jos vienybė su Kristumi. Tačiau katu žinome, kad vienybė yra ir dovana, kurios privalome prašyti nepaliaujama malda. Tik pakildami aukščiau savęs, tik verždamiesi link Kristaus, tik būdami vienybėje su Juo, galėsime būti ir tarpusavyje vieningi.

Toliau savo kalboje popiežius priminė šiemetinės maldų už krikščionių vienybę savaitės temą – „Suglausk vieną su kitu, kad juodu būtų sujungti tavo rankoje“ (Ez 37, 17) – ir komentavo visą pranašo Ezekielio knygos skyrių, iš kurio paimti šitie žodžiai.

Viešpats įsako pranašui paimti du pagalius, vieną simbolizuojantį Judą ir jo giminę, kitą – Juozapą ir visus Izraelio namus, ir liepia juos suglausti, kad jie sujungti jo rankoje būtų tarsi vienas pagalys. Kai tautiečiai klaus ką tai reiškia, Ezekielis turi paaiškinti, kad tai pats Viešpats ima į savo rankas abu pagalius ir juos suglaudžia. Abi gentis – Judo ir Juozapo gimines Viešpats sujungia į vieną. Pranašo ranka, suglaudžianti du pagalius, yra tarsi Viešpaties ranka, kurioje yra suvienytos ir šios dvi gentys, ir visa žmonija. Šiuos pranašo žodžius nesunku pritaikyti ir krikščionims, pašauktiems melstis, kad ir jie būtų Viešpaties vienybės įrankiai, kad ir jų rankomis veiktų Viešpaties ranka.

Toliau tame pačiame pranašo tekste, - tęsė popiežius, - kalbama apie Dievo tautos vienybės prasmę. Išblaškyti tarp svetimų tautų, izraelitai buvo paveikti netikrų tikybų, buvo prisisėmę klaidingų požiūrių į gyvenimą, buvo perėmę dieviškajam įstatymui prieštaraujančius papročius. Dabar Viešpats sako, jog jie daugiau nebesiterš stabais ar kitais pagonių bjaurumais. Pats Viešpats nuplaus savo tautą. Ji bus Jo tauta ir Jis bus jos Dievas. Šitaip iš vidaus atnaujinti ir nuvalyti, Dievo žmonės gyvens pagal Jo įsakymus ir vykdys Jo paliepimus. Ir galiausiai tekstas baigimas galutinio išgelbėjimo pažadu: „Sudarysiu su jais taikos sandorą... pastatysiu amžiams tarp jų sau šventovę“ (Ez 37, 26).

Ezekielio viziją, - tęsė Benediktas XVI, - greit pastebėjo ekumeninis judėjimas, nes joje kalbama apie būtiną visų Dievo tautos narių tikrą vidinį atsinaujinimą, kuris įmanomas tik Viešpaties dėka. Tokio atsinaujinimo reikia ir mums, kurie gyvename tarsi išblaškyti tarp svetimų tautų, persiėmę Dievo Žodžiui priešingais papročiais. „Kadangi kiekvieno Bažnyčios atsinaujinimo esmę sudaro išaugusi ištikimybė jos pašaukimui, - sakoma Vatikano II Susirinkimo dekrete dėl ekumenizmo, - ši ištikimybė neabejotinai yra vienybės siekimo pagrindas“ (UR 6). Tame pačiame dekrete taip pat tvirtinama, jog „nėra tikro ekumenizmo be vidinio atsivertimo, nes juk vienybės troškimai kyla ir bręsta iš dvasios atsinaujinimo, savęs išsižadėjimo ir dosnios meilės“ (UR 7). Tad ir maldų savaitė už krikščionių vienybę yra raginimas nuoširdžiai atsiversti, atidžiai įsiklausyti į Dievo Žodį, gilinti savo tikėjimą.

Trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams sakytoje kalboje popiežius taip pat paminėjo ką tik pasibaigusiais metais vykusius ekumeninius susitikimus. Visų pirma buvo paminėti pernai vykę trys popiežiaus susitikimai su Konstantinopolio patriarchu Baltramiejumi. Pernai iš Armėnijos ir iš Libano į Romą buvo atvykę abu armėnų Katalikosai. Pernai krikščionys dalijosi skausmu dėl Maskvos patriarcho Aleksijaus mirties. Pernai taip pat įvyko keletas ne mažiau svarbių susitikimų su kitų Rytų ir Vakarų Bažnyčių ir bendruomenių atstovais.

Galiausiai popiežius paminėjo ir ypatingą šiemetinės maldų už krikščionių vienybę savaitės kontekstą – apaštalui Pauliui dedikuotus jubiliejinius metus. Apie šio apaštalo mokymą kalbama kiekvieno trečiadienio bendrųjų audiencijų metu, sakė popiežius, - o šiandien norčiau tik priminti jo žodžius, skirtus Efezo bendruomenei: „Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį. Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas“ (Ef 4, 4-5). Paulius visą savo gyvenimą paaukojo savo Viešpačiui ir jo mistinio Kūno, Bažnyčios vienybei, kankinio mirtimi duodamas didžiausią ištikimybės ir meilės Kristui liudijimą. Jos troškimas, tebūnie ir mūsų troškimas,- sakė Benediktas XVI. (jm)