Popiežiui suteikta Austrijos Mariazell miesto garbės pilietybė

Austrijos Mariazell miestelis, garsėjantis jame esančia Marijos šventove, suteikė popiežiui Benediktui XVI garbės piliečio vardą. Prieš pusantrų metų, 2007-ųjų rugsėjį, popiežius aplankė šį miestelį ir Marijos šventovę, tais metais minėjusią savo 850-ąsias metines. Apie Mariazell miestelio garbės pilietybės suteikimą Benediktui XVI šeštadienį pranešė Austrijos katalikų Bažnyčios spaudos tarnyba. Pranešime informuojama, kad miestelio delegacija trečiadienį dalyvaus popiežiaus bendrojoje audiencijoje ir po jos privačiai susitiks su Benediktu XVI.

Mariazell šventovė yra svarbiausias Austrijos katalikų piligrimysčių centras ir viena svarbiausių Švenčiausiosios Mergelės Marijos kulto vietų visoje Vidurio Europoje. Kasmet ją aplanko po milijoną maldininkų; rengiamos piligriminės kelionės į Mariazell pėsčiomis iš Austrijos ir iš kaimyninių šalių – Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vokietijos, Italijos, o taip pat ir iš Kroatijos, Bosnijos Hercegovinos ir Lenkijos.

Šios šventovės istorija siekia dvyliktojo amžiaus vidurį. Benediktinų vienuolis, vardu Magnus, keliavo nešinas Marijos statulėle. Staiga jis pamatė nuo kalvos riedantį didžiulį akmenį. Išsigandęs iškėlė aukštyn Marijos statulėlę ir tą akimirką akmuo subyrėjo. Supratęs, kad tai būta stebuklo, vienuolis iš akmens skeveldrų pastatė koplytėlę ir joje patalpino savo neštą Marijos statulą. Tai įvyko 1157 metų gruodžio 21 dieną. Iš čia ir šventovės vardas – „Maria in der Zelle“ (Marija celėje). Pakelės koplytėlė greit tapo Švenčiausiosios Mergelės garbinimo vieta. Melstis prie koplytėlės rinkosi vietiniai gyventojai, o ilgainiui ir iš toliau atkeliaujantys maldininkai. Seniausias dokumentas, liudijantis apie organizuotas dideles piligrimystes į šią vietą, datuotas 1330 metais. Mariazell šventovėje garbinamą Mergelę Mariją Austrijos katalikai tituluoja „Magna Mater Austriae“. Kadangi Marijos kultas šioje vietoje suklestėjo austrų imperijos laikais, kai vienoje valstybėje gyveno ne tik austrų, bet taip pat vengrų ir kaimyninės slavų tautos, ilgainiui Mariją imta tituluoti taip pat „Magna Domina Hungarorum“ ir „Mater Gentium Slavorum“. Ir šiandien, kaip sakyta, ši šventovė brangi ne tik Austrijos, bet taip pat Vengrijos ir kitų kaimyninių šalių katalikams. (jm)