Nuo ketvirtadienio iki šeštadienio, sausio 15 – 17 dienomis, Romoje lankosi Irano
vyskupai. Tai mažosios Irane gyvenančios katalikų bendruomenės ganytojų oficialus
vizitas Ad limina apostolorum.
Daugiau kaip pusantro milijono kvadratinių kilometrų
plotą užimančiame Irane, šiuo metu gyvena apie 70 milijonų žmonių, kurių absoliuti
dauguma yra musulmonai šiitai. Krikščionių yra tik apie 100 tūkstančių. Ir tik ketvirtadalis
iš jų, tai yra apie 25 tūkstančius, priklauso katalikų Bažnyčiai. Taip pat ir kitos
religinės mažumos nesudaro nė vieno procento šalies gyventojų.
Iranas yra antikos
laikais klestėjusios persų imperijos paveldėtojas. Dabartinio Irano teritorijoje jau
septintajame amžiuje įsiviešpatavo islamo religija. Iki šešioliktojo amžiaus pradžios
dabartinis Iranas buvo arabų, mongolų, turkų įtakoje. 1501 metais buvo atkurta Persijos
imperija, su oficialia religija – šiitiškuoju islamu. Pastaroji silpdama darėsi vis
labiau priklausoma nuo carinės Rusijos, kol galiausiai dvidešimtojo amžiaus pradžioje
buvo padalinta į dvi įtakos zonas – Rusijos ir Didžiosios Britanijos. Po pirmojo pasaulinio
karo buvo atkurta savarankiška Persija, valdoma šacho. Antrojo pasaulinio karo metais
Persija palaikė nacistinę Vokietiją, dėl to vėl buvo padalinta į dvi įtakos zonas
– sovietinę ir britiškąją. Pokario metais Persija atgavo savarankiškumą, tačiau nesugebėjo
sukurti stabilios santvarkos. Įvyko keli kariniai perversmai. Paskutinis rimtas bandymas
sukurti naują teisingą santvarką buvo vadinamoji „baltoji revoliucija“ 1963 metais:
buvo pertvarkytas naftos ūkis, įvykdyta žemės reforma, moterims suteikta balsavimo
teisė. Deja, to nepakako šalies stabilizavimui. 1979 metais prasidėjo neramumai, kuriuos
laimėjo radikalūs religiniai lyderiai. Šalis buvo paskelbta islamo respublika, visą
valdžią į savo rankas paėmė šiitų dvasininkai. Paskutiniaisiais dešimtmečiais būta
tam tikrų demokratėjimo prošvaisčių, tačiau esminių pasikeitimų neįvyko.
Nepaisant
to, kad oficiali dominuojanti religija yra islamas, Irane krikščionybė ir kitos religinės
mažumos toleruojamos. Jų atstovai netgi turi pastovias vietas šalies parlamente. Irane
veikia šešios katalikų vyskupijos – trys chaldėjų apeigų, dvi lotynų apeigų ir viena
armėnų apeigų. Šventasis Sostas palaiko su Iranu diplomatinius santykius. Praėjusio
amžiaus devintame dešimtmetyje keletą metų nunciatūrai Teherane vadovavo lietuvis
arkivyskupas Jonas Bulaitis. (jm)