Trečiadienio bendrosios audiencijos katechezė

Popiežius Benediktas XVI į trečiadienio bendrąją audienciją susirinkusiems maldininkams tęsė ciklą pašnekesių apie apaštalo šv. Pauliais laiškus. Šį kartą popiežius aptarė laiškus Koloso ir Efezo krikščionių bendruomenėms ir juos pavadino laiškais dvyniais. Net daugiau kaip trečdalis abiejų šių laiškų turinio yra beveik identiškas. Šie laiškai svarbūs ir mūsų laikų Bažnyčiai, nes juose aptariami kai kurie esminiai Bažnyčios dviejų tūkstantmečių mokymo pagrindai. Kristus yra Bažnyčios galva, nes yra jos vadovas ir ją gaivinanti galia. Kristus taipogi yra kosmoso valdovas, o Bažnyčia – Kristaus sužadėtinė.

Šie laiškai mums perduota itin teigiamą žinią: Kristui nėra ko baimintis dėl kokių nors galimų varžovų todėl, kad yra virš bet kokios galios formos, kuri galėtų pažeminti žmogų. Tik jis vienas mus taip pamilo, kad „atidavė už mus save“. Todėl, jei esme susivieniję su Kristumi, neturime bijoti jokių priešų. Bet tai taip pat reiškia, kad turime likti tvirtai prisirišę prie jo, nuo jo neatitoli.

Kristus, kaip Dievo žymė, taip pat yra Kosmoso valdovas. Bizantiškoji ikonografija dažnai Kristų vaizduoja bažnyčių apsidėse kaip Pantokratą, kuris sėdi aukštai virš visos kūrinijos. Šią viziją suvokti gali vien tiktai Bažnyčia dėl dviejų priežasčių: viena vertus todėl, kad Bažnyčia pripažįsta, jog Kristus tam tikru būdu yra už ją didesnis, nes jo viešpatystė tęsiasi ir už jos ribų ir antra vertus todėl, kad tik Bažnyčia, o ne kosmosas, yra pripažįstama kaip Kristaus kūnas. Visa tai reiškia, kad turime teigiamai vertinti žemiškąją tikrovę, nes Kristus viską apima savyje ir tuo pat metu, kaip Bažnyčia, turime giliai išgyventi savo specifinę tapatybę, kuri yra labiausiai panaši į paties Kristaus tapatybę.

Kristaus viešpatavimas Bažnyčioje, kuri yra jo tikroji sužadėtinė, ir kosmose, - pažymėjo Benediktas XVI, yra neįžvelgiamo dieviškojo plano visų žmonių, pačios žmonijos ir pasaulio likimui ženklas. Tai, trumpai tariant žodžiu, kurį apaštalas Paulius dažnai vartoja, yra „slėpinys“, slėpinys, kuriam atsiverti galima ne tiek proto, kiek širdies akimis.

Pauliaus laiškai kolosiečiams ir efeziečiams sako, kad šio slėpinio pilnutinis atsiskleidimas įvyksta Kristuje. Jei esame su Kristumi, net jei negalime visko suvokti protu, žinome, kad esame slėpinio branduolyje ir tiesos kelyje, o pripažindami, kad daug kas yra anapus mūsų protinio suvokimo galimybių, turime nuolankiai ir džiaugsmingai pasikliauti kontempliacija ne vien protu, bet ir širdimi. Bažnyčios Tėvai be kita ko sako, jog meilė suvokia daugiau ne kaip vien protas.

Todėl Kristaus viešpatavimas moko, kad mums, gyvenantiems pasaulyje, kuris dažnai yra iš naujo pagoniškas ir kupinas baimės, nėra pagrindo bijoti. Jei pradėsime suvoksime, jog kosmosas yra Kristaus žymė, išmoksime kaip teisingai elgtis su kosmosu ir spręsti visas kosmoso apsaugos problemas. Išmoksime jį matyti proto akimis, tačiau žadinamų meilės, ir su nuolankumu bei pagarba, kurie mums leidžia elgtis teisingai. (sk)