178 pasaulio valstybės palaiko diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu

Ketvirtadienį, sausio 8 dieną, įvyks tradicinis naujametinis popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su prie Šventojo Sosto akredituotų diplomatinių misijų vadovais. Į kasmetinį susitikimą su Šventuoju Tėvu kviečiami visų valstybių ir tarptautinių organizacijų, palaikančių diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu vadovai – septynios dešimtys ambasadorių, reziduojančių Romoje ir vadovaujančių tik prie Šv. Sosto akredituotoms ambasadoms, ir daugiau kaip šimtas ambasadorių, akredituotų prie Šv. Sosto, tačiau tuo pat metu vadovaujančių savo šalių ambasadoms kitose valstybėse.

Šiuo metu Šv. Sostas diplomatinius santykius palaiko su 178 pasaulio valstybėmis. Palyginimui galima pridurti, kad Jungtinių Tautų organizacijai šiuo metu priklauso 192 pasaulio valstybės. Ką tik praėjusiais 2008 metais buvo užmegzti Šventojo Sosto diplomatiniai santykiai su dviem valstybėmis: lapkričio 4 dieną su Botsvanos Respublika ir gruodžio 12 dieną su Andoros Kunigaikštyste. Be minėtų 178 valstybių, su kuriomis palaikomi įprastiniai, tai yra ambasados ir nunciatūros rango diplomatiniai santykiai, prie Šventojo Sosto yra taip pat akredituoti keturi ypatingieji pasiuntiniai – Rusijos, Palestinos vyriausybės, Europos Bendrijų ir Maltos Ordino. Šventasis Sostas taip pat palaiko oficialius santykius su 33 tarptautinėmis ir tarpvyriausybinėmis organizacijomis.

Visame pasaulyje yra tik keliolika valstybių, nepalaikančių diplomatinių santykių su Šventuoju Sostu. Oficialių diplomatinių ryšių nebuvimo priežastis su kai kuriomis valstybėmis yra ta, jog tų valstybių juridinė santvarka negarantuoja religijos laisvės, instituciškai arba tik praktiškai varžo katalikų bendruomenių veikimo laisvę. Paprastai tai dviejų rūšių teisių varžymai – arba valstybėje galioja įstatymais įteisinta ateistinė santvarka, arba konstitucija numato kurią nors vieną valstybinę religiją. Tad tarp valstybių, nepalaikančių diplomatinių santykių su Šv. Sostu, visų pirma yra keletas islamo šalių, kurių įstatymai oficialiai pripažįsta tik islamo religiją, o kitų religijų viešą praktikavimą draudžia. Diplomatinių santykių su Šv. Sostu taip pat nepalaiko kelios komunistų valdomos valstybės. Prieš porą dešimtmečių tokių valstybių buvo kelios dešimtys. Vėliau, pirmiausia Europoje, žlungant komunistinėms santvarkoms, visos atnaujino arba iš naujo užmezgė diplomatinius ryšius su Vatikanu. Panašūs procesai šiuo metu vyksta Azijos Rytuose – Kinijos Liaudies Respublikoje ir Vietname, tačiau apie santykių normalizavimą, vis dėlto, gal dar ankstoka kalbėti. (jm)