Šventosios Bernadetos metai

2008 metais Bažnyčia Prancūzijoje šventė Marijos pasirodymo Lurde 150-ąsias metines. Vienas iš kulminacinių jubiliejaus momentų buvo popiežiaus Benedikto XVI piligrimystė Lurde.

Tačiau 150-osios Marijos pasirodymų metinės, kvietusios įsiklausyti į Marijos žinią tikintiesiems, 2009-aisiais bus pratęstos „Šventosios Bernadetos metų“. Šie metai kviečia susipažinti su Mariją regėjusia, tuomet dar jauna mergaite, Bernadeta ir su jos tolimesniu gyvenimo keliu, kurį Bažnyčia pripažino šventu, kitaip tariant, galinčiu būti pavyzdžiu ir gaire visiems tikintiesiems.

Bernadetos Soubirous gyvenimas nebuvo lengvas. 1844 metais gimusi ir augusi neturtingoje šeimoje, patyrė visus tokias šeimas lydėjusius sunkumus: bado grėsmę, ligų pavojų, prastas gyvenimo sąlygas visai šeimai spaudžiantis viename ankštame kambaryje, ankstyvą darbą, stengiantis prisidėti prie šeimos išgyvenimo.

Bernadetai buvo 14 metų, kai pirmą sykį, 1858 metų vasario 11 dieną išvydo gražią „Ponią“, kuri vėliau prisistatys „Nekaltojo Prasidėjimo“ vardu. 1858 metų liepos 16 patyrė paskutinį, 18-ąjį regėjimą. Visi regėjimai įvyko prie uolos su grota, kuri šiandien yra piligrimų traukos centras.

Regėjimai išgarsino Bernadetą, tačiau taip pat tapo įtarinėjimų ir kritikos pretekstu, netrūko ją laikiusių pamišusia. Daug žmonių prie grotos ateidavo tiesiog iš smalsumo. Bernadeta buvo tardoma ne tik vietinio policijos komisaro, bet ir klebono. Kita vertus, dar regėjimų laikotarpiu įvyko bent du stebuklai, kurių liudininkai tapo ir kiti žmonės. Išgyja vienos moters paralyžuota ranka, panardinus ją į prie grotos Bernadetos nurodytą šaltinį. Daug žmonių taip pat matė „žvakės stebuklą“ – vieno regėjimo metu Bernadeta dubenėlyje laikė žvakę, kurios liepsnos pakankamai ilgą lietė pirštus. Tačiau po to buvo konstatuota, jog liepsna nepadarė jokios žalos.

Po regėjimų, tyrimų, klausinėjimų Bernadeta prieglobstį nuo smalsuolių minios randa Lurdo miestelyje įsteigtuose Nevers Gailestingumo seserų slaugos namuose. Čia ji kelerius metus darbuojasi su ligoniais ir seneliais, kol apsisprendžia pati eiti vienuolės keliu pas Nevers Gailestingumo seseris. 1862 metais Tarbes vyskupas, kurio vyskupijai priklausė Lurdo miestelis, jau buvo pripažino Bernadetos regėjimų autentiškumą. 1866 ji paliko Lurdo miestelį ir traukiniu išvyksta į Nevers miestą, esantį už kelių šimtų kilometrų, pakeliui į Paryžių. Nevers pradeda Gailestingumo seserų noviciatą.

Nevers mieste Bernadeta liko iki pat savo mirties. Čia ji dirbo, panašiai kaip ir Lurde, dirbo slaugės darbą. Tačiau jos pačios sveikata niekad nebuvo stipri ir keletą kartų ji buvo atsidūrusi ant mirties slenksčio, tačiau vis pagydavo. Tačiau nuo 1873 metų jos būklė vis prastėjo, 1875 metais, jau sunkiai sirgdama, ji priėmė amžinuosius įžadus. Bernadeta mirė 1879 metų balandžio 19 dieną, turėdama tik 35 metus.

1907 metais buvo užvesta Bernadetos beatifikacijos byla. Atlikus išsamų Bernadetos gyvenimo tyrimą, 1925 metais popiežiaus Pijaus XI ji paskelbta palaimintąja, o 1933 metais šventąja. Ne dėl to, kad regėjo Mariją, bet dėl degančio tikėjimo ir karštos meilės, dėl kuklumo ir nuolankumo, kuriuos popiežius Pijus XI įvardijo sektinu pavyzdžiu visiems katalikams. (rk)