Marijos, Dievo Gimdytojos iškilmė ir Pasaulinė taikos diena. Popiežius homilijos santrauka: neturtas prieš skurdą.

Ketvirtadienio, Naujųjų metų dienos rytą, popiežius Benediktas XVI šv. Petro bazilikoje aukojo Švenčiausiosios Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos iškilmės Mišias, kuriomis buvo pažymėta ir Pasaulinė taikos diena.

Pirmąją metų dieną Dievo apvaizda vėl mus subūrę į šventę, jaudinančią savo sąskambių turtingumu ir grožiu: Naujieji metai sutampa su Kalėdų oktavos kulminacija, drauge pagerbiame dieviškąją Marijos motinystę, o visko sintezė yra Pasaulinė taikos diena,- pradėjo popiežius savo homiliją, išvardydamas visus šios dienos šventės elementus.

Vatikano II Susirinkimas moko, jog „Dievo Sūnus, įsikūnijimu tarsi susijungė su kiekvienu žmogumi“ (Gaudium et spes 20). Šis susijungimas patvirtina ir pirmykštį Dievo sprendimą sukurti žmogų į save panašų. Iš tiesų, įsikūnijęs Žodis yra vienintelis tobulas neregimojo Dievo paveikslas. Prisiimdamas žmogaus prigimtį, sako Susirinkimas, jis ją padarė kilnesnę. Dėl to, Jėzaus žemiškas gyvenimas, užsibaigęs Velykų slėpiniu, yra naujo pasaulio pradžia. Yra pradžia naujos žmonijos, sugebančios, Kristaus malonės dėka, vykdyti pasaulyje taikingą „revoliuciją“. Ne ideologinę, bet dvasinę revoliuciją, ne utopišką, bet realią. Dėl to reikia nepaprastos kantrybės, reikia laiko, reikia vengti pagundos eiti trumpesniu keliu, reikia rinktis sunkesnįjį kelią, tą kelią, kuris reikalauja brandos ir atsakomybės.

Brangūs bičiuliai,- tęsė popiežius Mišių homiliją, - šitoks yra evangelinis taikos kelias. Tai kelias, kurį ir Romos vyskupas yra pašauktas siūlyti kasmet skelbdama savąją žinią Pasaulinės taikos dienos proga. Priminęs šiemetinės taikos dienos ir jai skirto savo dokumento temą – „Kovoti su skurdu, kurti taiką“, toliau savo homilijoje popiežius kalbėjo apie neturtą, kurį mums siūlo Jėzus, ir apie skurdą, su kuriuo turime kovoti kurdami teisingesnį ir solidaresnį pasaulį.

Apie pirmąjį aspektą, apie evangelinį neturtą, mums byloja Kalėdų šventės. Šitą neturtą pats Dievas pasirinko. Jis panoro gimti ir mirti neturtingas. Dėl meilės žmonėms jis ne tik gimė, bet taip pat prisiėmė vargą kenčiančio žmogaus dalią. Apie tai šv. Paulius antrajame laiške korintiečiams rašo: „Jūs gi pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę ir žinote, jog jis, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu, kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą“ (2 Kor 8,9). Toliau tame pačiame laiške kalbėdamas apie evangelinio neturto taikymą žmonių bendruomenės gyvenime Paulius sako: „Niekas nereikalauja, kad kitiems tektų lengvatos, o jums naštos, bet kad būtų lygybė“ (2 Kor 8,13). Ir štai šitaip,- sakė popiežius,- prieiname prie antrojo aspekto, prie tokio neturto, kurio Dievas nenori, skurdo, su kuriuo reikia kovoti, kaip sako ir Pasaulinės taikos dienos tema. Skurdas verčia žmones ir šeimas gyventi žmogaus asmens orumą žeminantį gyvenimą. Skurdas pažeidžia teisingumą ir lygybę, o tuo pačiu kelia ir grėsmę taikiam žmonių sambūviui. Šiai skurdo rūšiai priklauso ir turtingose visuomenėse dažnas žmonių susvetimėjimas, žmonių santykių moralinis ir dvasinis skurdumas.

Dabartinė pasaulinė ekonominė krizė tebūnie mums išbandymas. Ar sugebėsime įvertinti jos sudėtingumą ir ilgalaikes pasekmes, o ne žiūrėsime į ją tik kaip į greit praeisiantį sutrikimą? Ar pakeisime lig šiol galiojusius ekonominio vystymosi modelius labiau subalansuotais ir projektuotais į tolimesnę ateitį? To reikalauja ne tik dabartiniai finansiniai sunkumai, bet visų pirma planetos ekologinė sveikta ir ypač kultūrinė ir moralinė krizė, kurios simptomai akivaizdūs visame pasaulyje.

Privalome rinktis evangelinį neturtą ir kovoti su skurdu. Turime imtis abiejų šių dalykų, idant žmonija galėtų tikėtis geresnės ateities. Kovodami su neteisingu skurdu, kuris slėgdamas daugybę vyrų ir moterų, kelia grėsmę taikai, privalome atrasti saikingumą ir solidarumą – vertybes, kurios yra ir evangelinės, ir universalios.

Kreipiamės malda į Mariją, mūsų broliu tapusio Dievo Sūnaus Motiną, kad padėtų mums eiti Jo pėdomis, kovoti su skurdu ir jį nugalėti, kurti tikrą taiką, kuri yra opus iustitiae - teisingumo vaisius. Jos užtarimo melskime taikos troškimui, besiveržiančiam iš daugybės palestiniečių ir izraeliečių širdžių, kurias prislėgė masiškas smurtas Gazos ruože, atsakant į kitą smurtą. Neapykanta, smurtas, nepasitikėjimas – tai irgi skurdo formos, gal dar baisesnės, su kuriomis reikia kovoti. Šiomis liūdesio dienomis girdėjome vietinių Bažnyčios ganytojų balsą. Kartu su jais ir jų bendruomenių nariais, kartu su maža, bet veržlia Gazos parapija, sudėkime prie Marijos kojų mūsų susirūpinimą dėl dabarties, ateities baimę, bet visų pirma viltį, jog bendromis pastangomis sugebėsime gyventi taikiai, saugiai, suderinamai su žmogaus asmens orumu. Šventoji Marija, Dievo Motina, melski už mus! (jm)