Paskutinės metų dienos vakarą popiežius vadovavo Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos iškilmės pirmiesiems Mišparams

Likus kelioms valandoms iki 2008 metų pabaigos, Šv. Petro bazilikoje vyko sausio 1-ąją švenčiamos Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos iškilmės pirmieji Mišparai. Šv. Tėvo vadovautose pamaldose, kaip įprasta tokia proga, dalyvavo Popiežiaus vikaras Romos miestui su vyskupai pagalbininkais, Romos miesto meras, taip pat ir maldininkų dauguma buvo romiečiai. Mišparai baigėsi Eucharistine adoracija ir palaiminimu Švenčiausiuoju sakramentu. Naujų metų išvakarių Mišparai šiuo liturginiu elementu buvo papildyti prieš porą metų, tuo norint pabrėžėti, jog Eucharistija yra Bažnyčios gyvenimo ir misijos širdis. Šiuose Mišparuose taip pat giedamas senasis šlovinimo himnas Te Deum – Tave, Dieve, garbinam. Tai Bažnyčios padėka Viešpačiui už visas malones, kuriomis jis ją apdovanojo per šiuos metus.

Metus, kuriuos baigiame ir naujuosius, kuriuos jau matome horizonte, savo maloningu žvilgsniu sergi Švenčiausioji Mergelė, Dievo Motina,- sakė popiežius Benediktas XVI trečiadienio vakarą Šv. Petro bazilikoje vadovautų Mišparų homilijoje. Šį vakarą visi žvelgiame į tąją, kuri į savo kūną priėmė Dievo Žodį ir pagimdė pasaulio gyvybę. Dėl to Mariją mes vadiname Dievo Motina.

Nors šis Marijos titulas – Theotokos, Dei genetrix – žinomas nuo seno, tačiau Marijos Dievo Gimdytojos šventę įvedė tik popiežius Pijus XI 1931 metais, minint 1500 metų sukaktį nuo Efezo susirinkimo. Mišparų homilijoje popiežius aiškino, jog pirmiausia Marijos Dievo Gimdytojos šventė buvo minima lapkričio 11 dieną. Minint Marijos Dievo Gimdytojos šventę, 1962 metų lapkričio 11-ąją buvo iškilmingai atidarytas Vatikano II Susirinkimas. 1969 metais popiežius Paulius VI šią šventę perkėlė į sausio 1-ąją, susiedamas ją su 1968 metais pradėta minėti pasauline taikos diena.

Šį vakarą,- kalbėjo popiežius, - giedame padėkos himną už visas malones, kuriomis buvome apdovanoti per pastaruosius dvylika mėnesių. Visų pirma iš mūsų širdžių veržiasi padėka už mus suteiktą laiką, už duotas galimybes daryti gera. Kartu meldžiame ir atleidimo už sugaištą ir bergždžiai išeikvotą laiką. Dabartiniu kalėdiniu liturginiu laikotarpiui Dievo Motinai Marijai dėkojame už Kristaus gimimo pasauliui dovaną. Ypač dabartiniais laikais, kupinai netikrumo ir susirūpinimo dėl ateities, turime jausti, kad Kristus tikrai yra tarp mūsų. Marija, Vilties Žvaigždė, mus pas jį veda.

Brangieji broliai ir seserys,- kalbėjo Benediktas XVI,- šiuos metus užbaigiame gilėjant socialinei ir ekonominei krizei, palietusiai visą pasaulį. Būkime santūrūs ir solidarūs, padėkime vieni kitiems, ypač didžiausių sunkumų slegiamoms šeimoms. Net jei horizonte kaupiasi grėsmingi debesys, mums nereikia bijoti. Mūsų, tikinčiųjų, viltis yra palaimintas gyvenimas su Kristumi ir su visa Dievo vaikų šeima. Šita viltis mums duoda jėgų, kurių dėka mes sugebame įveikti ir dabartinio meto sunkumus. O Motiniškas Marijos buvimas su mumis šį vakarą mus užtikrina, jog Dievas mūsų niekados nepliks. Žengdami į naujuosius metus į Marijos rankas atiduodame savo viltis ir abejones, džiaugsmus ir sunkumus. Ji, Motina Mergelė, pagimdė Kūdikį – pasaulio viltį. Tad pasitikėjimo kupini galime giedoti: In te, Domine, speravi, non confundar in aeternum – „Tavimi Viešpatie pasitikėjau, nebūsiu nuviltas per amžius“.

Pasibaigus Mišparams, popiežius Benediktas XVI aplankė Kalėdų prakartėlę šv. Petro aikštėje. (jm)