Šv. Kalėdos pasaulyje, tarp suvaržymų ir laisvės

Šv. Kalėdas pasaulio katalikai šventė įvairiai, priklausomai nuo pasaulio religinio, politinio ar socialinio žemėlapio: vieni iškilmingai, atvirai ir saugiai. O kiti kukliai, slaptai, su baime. Pažvelkime ten, kur krikščionių gyvenimas ne visada paprastas.

Į Betliejų, Kristaus gimimo vietą, šiais metais suplūdo daugiausia piligrimų per pastarąjį dešimtmetį. 2001 ir 2002 metais iškilmingų šventimų Betliejuje nebuvo dėl palestiniečių paskelbtos intifados („sukilimo“) ir dėl Izraelio įvestos komendanto valandos. Dėl šio konflikto Betliejaus miestelis buvo izoliuotas ir pateko į vegetacinę būseną. Jauni žmonės, nematydami jokios ateities, kamuojami nesaugumo ir netikrumo, įvairiais keliais siekė išvykti iš Betliejaus. Ne kartą buvo išsakyti nuogąstavimai, jog dėl emigracijos krikščionių bendruomenė Kristaus gimimo vietoje gali išnykti. Tačiau tai, kad 2008 metais Betliejų aplankė gerokai daugiau nei milijonas piligrimų, rodo didėjantį saugumą ir atvirumą. Vis dėlto neveltui popiežius Benediktas XVI per Kalėdų nakties šv. Mišias šv. Petro Bazilikoje meldėsi už Betliejų, už neapykantos išnykimą, už taiką šiame regione. Pasak vietinių gyventojų liudijimų, Betliejus vis dar izoliuotas. Miestelio gyventojams trūksta komunalinių paslaugų, greitosios medicinos pagalbos tarnybos ne kartą yra pasipiktinusios, kad dėl kariškių bloko negalėjo pasiekti laiku ligonių. Beje, Kalėdų iškilmės Betliejuje dar nesibaigė: gruodžio 25-ąją jas čia šventė katalikai ir liuteronai, 2009-ųjų sausio 7-ąją jas dar švęs ortodoksai, o sausio 19 dieną armėnų Bažnyčios tikintieji. Gazos ruože, nors krikščionių čia visai nedaug, Kalėdų iškilmės atšauktos dėl nutrauktų ir neatnaujintų Hamas organizacijos bei Izraelio paliaubų.

Indijos Orisos valstijoje, kurioje neseniai vyko induistų nacionalistų organizacijų surengti masiniai išpuoliai prieš krikščionių mažumą, Kalėdų šventimas praėjo be susirėmimų, nors induistų aktyvistai buvo pažadėję surengti masinį streiką Kalėdų dieną. Vietos valdžia, siekdama išvengti neramumų, į gatves ir prie bažnyčių pasiuntė sustiprintas saugumo pajėgas. Deja, didelė dalis krikščionių negalėjo švęsti šv. Kalėdų savo gimtosiose parapijose. Jėzaus gimimą jie minėjo pabėgėlių stovyklose, kuriose gyvena jau keletą mėnesių dėl to, kad bijo grįžti į savo kaimus ar dėlto, kad jų namai sunaikinti ir nebėra kur grįžti.

Indijos kaimyno Pakistano teritorijoje krikščionių mažuma, prieš kurią prieš kelerius metus Kalėdų metu musulmonų radikalai buvo surengę išpuolius, šiais metais Jėzaus gimimą taip pat minėjo ramiai, nors prieš kelias dienas vienoje bažnyčioje kažkas sudegino Bibliją ir paliko grąsinantį laišką. Šalies valdžia Kalėdų proga sveikino krikščionis ir žadėjo, jau ne pirmą kartą, suteikti didesnes saugumo garantijas krikščionims bei didesnę galimybę atstovauti savo interesams politikoje.

Kai kuriuose Kinijos regionuose valdžia sumanė pademonstruoti uolumą areštuodama ar pagrasindama Kalėdas šventusiems tikintiesiems, nepriklausantiems oficialiajai katalikų organizacijai. Tai jau kelias dešimtis metų Kinijoje besitęsianti padėtis. Komunistinis režimas yra įkūręs valdžiai lojalią ir valdžios kontroliuojamą katalikų organizaciją, panašiai kaip ir kitų religijų atžvilgiu. Tie katalikai, tikintieji ir dvasininkai, kurie pasirinko būti labiau ištikimi ne Kinijos valdžiai, o Šventajam Sostui, yra patekę į nelegalumo būklę. Tad ir per šias Kalėdas pastarųjų tikinčiųjų arešto pretekstas buvo dalyvavimas „nelegaliose religinėse apeigose“.

Pirmą sykį nuo karo pradžios Irako krikščionys galėjo viešai švęsti Kalėdas. Irako valdžia nusprendė gruodžio 25 dieną paskelbti švente. Bagdade krikščionys rinkosi bažnyčiose, būriavosi gatvėje. Kalėdų proga susilaukė sveikinimų ir iš aukštų musulmonų dvasininkų, kurie atėjo ir į pamaldas. Tačiau karas Irake apie save nuolatos primena. Gruodžio 25 Mosule nušautas JAV karys, Bagdade žmonių gyvybes nusinešė dviejų bombų sprogimai, o krikščionis sveikinusius musulmonus dvasininkus lydėjo ginkluoti asmens sargybiniai. Irako krikščionių gyvenime susipina ir vilties, ir nerimo gijos. Viena vertus, šių metų Kalėdos galbūt saugiausios nuo 2003 metų, bet, kita vertus, nerimas dėl bendros krikščionių padėties musulmonų daugumos Irake niekur neišnyko.

Kongo Demokratinėje Respublikoje, ypač rytiniuose rajonuose, per kuriuos neseniai keliavo tiek tūkstančiai pabėgėlių, tiek įvairioms grupuotėms priklausantys kovotojai, Kalėdos nebuvo itin linksmos. Slegia ne tik prievartos šešėlis, bet ir ekonominė krizė. Daugeliui šeimų kalėdinės dovanos yra per didelė prabanga, kai pinigų vos ne vos užtenka vandeniui ir kasdieniam maistui. Net tie, kurie visuomenės akimis turi saugų ir stabilų gyvenimą – valstybės tarnautojai – nėra išimtis, nes atlyginimai vėluoja.

Savotišką Kalėdų šventimo jubiliejų mini Kubos tikintieji: jie šv. Kalėdas švenčia jau 10-us metus iš eilės po to, kai Fidelio Kastro režimas panaikino šios šventės draudimą, įvestą 1969-aisiais metais. 1998 metais Bažnyčią Kuboje aplankė popiežius Jonas Paulius II. Pakviesdamas Šventąjį Tėvą Kastro režimas norėjo parodyti, jog jis tampa atviresniu. Ta pačia proga buvo leista vėl švęsti religines šventes. Prisimindamas savo pirmtako kelionės dešimtmetį, popiežius Benediktas XVI neseniai Bažnyčiai Kuboje pasiuntė laišką, ta pačia proga Kuboje lankėsi ir Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone. Taip bandoma prisidėti prie Kubos tikinčiųjų bendruomenių atsigavimo ir sustiprėjimo po dešimtmečiais trukusių suvaržymo.

Daugelyje musulmonų arabų šalių Kalėdos taip pat buvo vienaip ar kitaip švenčiamos. Verta prisiminti, kad šiose šalyse darbo ieškoti atvykę emigrantai sudaro dešimtis procentų visų gyventojų ir iš jų šimtai tūkstančiai, net milijonai priklauso įvairioms krikščioniškoms konfesijoms. Šv. Kalėdų diena šiose islamo santvarkos šalyse nėra kažkaip išskirta, tačiau beveik visose jose yra veikiančių bažnyčių, kuriose tikintieji galėjo dalyvauti šv. Mišiose. Šiais metais didelis įvykis buvo krikščioniškų bažnyčių atidarymas Katare. Šiuo metu turbūt tik Saudo Arabijoje, kurioje vyrauja itin griežta vahabitiška sunizmo tradicija ir religijos laisvė itin menka, nėra nė vienos bažnyčios. Tačiau ir čia, anot liudytojų, padėtis palengva keičiasi. Šiais metais Saudo Arabijos monarchas lankėsi Vatikane, užsienio bei vidaus politikoje žengė keletą žingsnių religijų santarvės ir taikaus sambūvio link. Tačiau tai vargu ar įmanoma be vienas kito pripažinimo. Todėl atsargiai prabilta ir apie krikščioniškų maldos namų atidarymą Saudo Arabijoje. Kita vertus, šiais metais Saudo Arabijos sostinėje Rijade esančiame „Ikea“ centre buvo galima rasti dirbtinių kalėdinių eglučių bei kalėdinių papuošimų. Pasak komentatorių, prieš keletą metų tai būtų buvę sunku įsivaizduoti. Tuo metu Saudo Arabijoje gyvenantys vakariečiai sulaukdavo policijos vizitų ir perspėjimų vien už tai, kad prie savo langų uždegdavo kalėdinę švieselę. (rk)