Vienuolikos šalių ambasadoriai įteikė popiežiui skiriamuosius raštus

Ketvirtadienio rytą net vienuolika naujų ambasadorių įteikė popiežiui Benediktui XVI savo valstybių vadovų pasirašytus skiriamuosius raštus. Šia iškilminga audiencija ir kredencialų įteikimu misiją pradėjo Malavio, Švedijos, Sierra Leonės, Islandijos, Liuksemburgo, Madagaskaro, Belizo, Tuniso, Kazachstano, Bahreino ir Fidži salų ambasadoriai, akredituoti prie Šv. Sosto, bet reziduojantys kitose šalyse, dažniausiai kitose Europos sostinėse.

Kaip įprasta tokiomis progomis, įteikdami popiežiui skiriamuosius raštus, nauji ambasadoriai taip pat įteikia oficialių kalbų tekstus. Popiežius, savo ruožtu, irgi perduoda atsakomosios kalbos tekstą. Šiose tik raštu perduodamose kalbose apžvelgiami dvišaliai santykiai, ypatingą dėmesį skiriant problemoms, jei tokių būna, regioninės ir tarptautinės svarbos klausimai. Taip pat ir ketvirtadienio rytą popiežius kiekvienam iš vienuolikos naujų ambasadorių įteikė po tokios kalbos tekstą. Juos galima pasiskaityti oficialiame Šventojo Sosto interneto portale (vatican.va). Priėmęs ambasadorių kredencialus ir su kiekvienu trumpai pasikalbėjęs, popiežius Benediktas XVI trumpa kalba kreipėsi visus naujus ambasadorius.

Vienuolikos šalių ambasadoriams sakytoje kalboje popiežius sakė, kad pati svarbiausia ir akivaizdžiausia kiekvieno ambasadoriaus misijos sudėtinė dalis yra taikos siekimas ir stiprinimas. „Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais“ – sako Kristus. Kiekvienas ambasadorius gali ir privalo būti taikdarys. Taikdarys – tai ne tik ramus, taikaus būdo žmogus, sugebantis išvengti konfliktų. Tarnavimas taikai – tai ne tik pasyvus konfliktų vengimas, bet pirmiausia aktyvi kūryba, neretai rizikuojant savo asmeniniu saugumu ar net gyvybe. Žinome daugybę tokios aktyvios taikdariškos veiklos pavyzdžių. Reikia taip pat suprasti,- sakė popiežius,- jog taika nėra tik konfliktų nebuvimas. Taika – tai visų santarvės ir bendradarbiavimo atmosfera. Mes, tikintieji, - sakė popiežius,- taiką suprantame kaip Dievo dovaną. Jei Kristus taikdarius vadina Dievo vaikais, vadinasi, jie dalyvauja tame didžiame darbe, kuris yra Dievo kūryba, yra jo plano vykdymas. Tuomet ir visos taikdariškos žmonių pastangos yra ne kas kita kaip toks savęs pačių ir mūsų aplinkos keitimas, kad sugebėtume priimti Dievo taikos dovaną. (jm)