Popiežiaus katechezė bendrosios audiencijos dalyviams: prasidėjo Kalėdų novena
Trečiadienio rytą bendrosios audiencijos katechezėje popiežius Benediktas XVI kalbėjo
apie jau beveik priartėjusias Kalėdas; audiencijoje dalyvavusiems maldininkams ir
visiems linkėjo džiugių švenčių.
Kaip tik šiandien prasideda paskutinės Advento
dienos, prasideda tiesioginis pasirengimas Viešpaties gimimo šventei – Kalėdų Novena,-
sakė Šv. Tėvas bendrosios audiencijos dalyviams. Visa Bažnyčia sutelkia savo žvilgsnius
į jau priartėjusias šventes ir ruošiasi kartu su angelais giedoti džiaugsmo giesmę,
kuri aną naktį paskelbė piemenims apie Išganytojo gimimą ir ragino juos skubėti į
Betliejų. Ten suvystytas vystyklais varganose ėdžiose guli Emanuelis, kūriniu tapęs
Kūrėjas.
Kalėdos, dėl joms būdingos pakilios nuotaikos, yra universali šventė.
Taip pat ir netikintieji, jaučia, jog šita kasmetinė krikščionių šventė yra iš tiesų
nepaprasta, kad joje yra kažkas, kas prabyla į žmogaus širdį. Kūdikio gimimas visada
yra džiugus įvykis. Savo kūdikį meiliai sūpuojančios motinos vaizdas visada žadina
švelnumą.
Kontempliuodami prakartėlę ir iš jos trykštantį Kalėdų džiaugsmą,
- kalbėjo popiežius, - neužmirškime ir tų kūdikių, kurie niekam nereikalingi, kurie
miršta palikti vieni. Prisiminkime ir tas šeimas, kurios trokšta turėti vaikų, bet
negali jų susilaukti. Neužmirškime ir tikros Kalėdų prasmės. Hedonizmo ir konsumizmo
paveikti, mes neretai matome tik pirkimą, tik dovanas, duodamas mūsų artimiesiems
ir mainais iš jų gaunamas kitas dovanas. Dabartinė ekonominė krizė, jau palietusi
daugybę šeimų ir kelianti grėsmę visai žmonijai, tebūnie paskata iš naujo atrasti
paprastumą, draugystę ir solidarumą.
Vis dėlto,- tęsė popiežius savo katechezę,-
šitie dalykai neatspindi šventės, kuriai ruošiamės, esmės. Juk per Kalėdas mes švenčiame
svarbiausią istorijos įvykį – Dievo įsikūnijimą ir žmonijos išganymą. Švęsdami Kalėdas
ne tik minime svarbaus asmens gimimą, kontempliuojame ne tik žmogaus gimimo slėpinį,
bet švenčiame tai, kas krikščionių tikėjime svarbiausia – tą tiesą, kurią evangelistas
Jonas išreiškė šitais keliais žodžiais: „Žodis tapo kūnu“. Nakties tamsoje nušvito
akinanti šviesa – Dievas iš Dievo, šviesas iš šviesos, bet tuo pat metu ir tikras
žmogus. Evangelistas Jonas pavartojo graikišką žodį „Logos“, kuris buvo išverstas
lotyniškuoju „verbum“, reiškiančiu „žodį“. Tačiau „Logos“ gali būtų verčiamas ir kaip
„prasmė“. Vadinasi, yra prasmė ir prasmė nėra tik bejėgiškas bandymas atsispirti pasaulio
beprasmybei, bet prasmė yra Dievas.
Nevienas galbūt kartais pagalvoja, kad
būtų buvę kur kas paprasčiau, jei Dievas kitaip būtų atėjęs į pasaulį. Mums gal būtų
lengviau nusilenkti jėgai arba būti įtikintiems nepaprastos išimties. Tačiau Dievas
ateina į pasaulį kaip bejėgis kūdikis ir prašosi būti mylimas. Jis nusižemino, kad
ir mes nusižemintume ir įveiktume savo išdidumą.
Brangieji, - sakė popiežius
savo katechezės pabaigoje,- Kalėdos tebūnie mums proga pamąstyti apie mūsų gyvenimo
prasmę. Pamąstykime apie istorijos dramatiškumą, apie nuodėmės pažeistą žmogų, kuris
trokšta laimės, trokšta prasmingai gyventi ir numirti. Kalėdos taip pat mus teskatina
medituoti Dievo gerumą ir gailestingumą. Jis atėjo į pasaulį ir atnešė mums tiesą,
kuri yra pajėgi išgelbėti žmogų. Jis pakvietė mus būti savo bičiuliais ir gyventi
jo gyvenimą. Kristaus gimimo šventė tebūnie mums visiems nepaprastas įvykis, teatnaujina
mūsų gyvenimą, temoko mus gyventi ne tik sau patiems, bet ir mūsų broliams, ypač tiems,
kuriems labiausiai reikia pagalbos, idant ir mes būtume liudytojai Kalėdų šviesos,
šviečiančios trečiojo tūkstantmečio žmonijai. (jm)