Pristatytas dokumentas „Dignitas Personae. Keletas bioetikos klausimų“

Penktadienį Vatikano spaudos salėje pristatyta instrukcija „Dignitas Personae. Keletas bioetikos klausimų“.

Instrukciją parengė Tikėjimo doktrinos kongregacija, išklausiusi daugelio ekspertų pastabas. Vėliau jos tekstas buvo patvirtintas popiežiaus Benedikto XVI. Naujosios instrukcijos tikslas yra atnaujinti prieš daugiau nei 20 metų, 1987-aisiais Tikėjimo doktrinos kongregacijos publikuotos instrukcijos „Donum Vitae“ įžvalgas bei apžvelgti per tuos metus biomedicinos mokslų pasiektą didelę pažangą dirbtinio apvaisinimo, embriologijos, žmogaus embrionų tyrimų srityse.

Instrukcijos pradžioje išdėstomas pamatinis principas: „Kiekvienai žmogiškai būtybei, nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, turi būti pripažintas asmens orumas“. Šiuo principu remiantis žmogaus gyvenimui sakomas didelis „taip“. Šio principo laikymasis verčia pasakyti daug „ne“, tačiau šie „ne“ turėtų būti suvokti pozityviai. Panašiai kaip pozityviais suvokiami „ne“ vergovei, vaikų ir moterų diskriminacijai.

Instrukcijoje, kaip minėta, aptariama biomedicinos mokslo pažanga. Instrukcijoje pabrėžiama, viena vertus, jog Bažnyčia su pasitikėjimu žvelgia į mokslą, antra vertus, pripažįsta mokslo autonomiją, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į etines ir socialines mokslo pasekmes.

Svarstant nevaisingumo gydymo problemas, instrukcijoje laikomasi nuostatos, jog priimtinos tos dirbtinio apvaisinimo technikos, kurios padeda sutuoktinių aktui irt jo vaisingumui. Atmestinos tos technikos, kurios visiškai pakeičia sutuoktinių aktą. Tai, pavyzdžiui, „apvaisinimas kolboje“. Ši technika paaukoja daug žmogaus embrionų, juos traktuoja kaip paprasčiausią „ląstelių sankaupą“. Bažnyčia supranta vaiko troškimą ir šio troškimo teisėtumą, tačiau ar toks troškimas gali pateisinti vaikų gamybą? Ar tyrėjai turi vadovautis tik subjektyvių troškimų ir ekonominių interesų logika? Apvaisinimo technikos neturėtų būti naudojamos vaisingų porų, turinčių genetinės selekcijos intencijų.

Instrukcijoje pakartojama jau ir anksčiau išsakyta nuostata, jog jei žmogiška būtybė nuo pirmos egzistavimo akimirkos, nuo zigotos susidarymo, jau turi žmogišką orumą, tai moraliai nepriimtinos yra tokios praktikos, kaip embrionų užšaldymas.

Dėl to, kad žmogaus embrionas nuo pat pradžių turi žmogišką orumą, Bažnyčia laikosi bendros nuostatos prieš abortą. Instrukcijoje iliustruojamos įvairios aborto praktikos: pavyzdžiui, selekcinis abortas, kai tėvai, pasinaudodami šiuolaikine diagnostika, nutaria sunaikinti vaisių dėl to, kad jis turi defektų ar paprasčiausiai jiems nepatinkančių savybių. Tai didelė ir neteisinga diskriminacija, neigianti etinį ir juridinį statusą žmogiškoms būtybėms su defektais.

Genetinės inžinerijos naudojimas yra priimtinas tada, kai siekiama gydyti žmogų ir kai terapijos naudojimas apsiriboja tuo žmogumi. Tačiau griežtai atmestini siekiai genų inžineriją naudoti ne gydymo, o genetinio „pagerinimo“ tikslais, siekiant sukurti naujo žmogaus tipą. Panašiai atmetami žmogaus klonavimo siekiai, taip pat žmogaus embrionų klonavimas siekiant pasigaminti gydymo medžiagos kito žmogaus gydymui.

Yra teisėtos tos kamieninių ląstelių technikos, kurios nenulemia mirties ar sunaikinimo tos būtybės, iš kurios jos paimtos. Atmestini tokie projektai, kaip hibridinių embrionų kūrimas, naudojant žmogaus ir gyvūno „medžiagą“. Žmogaus embrionų kamieninių ląstelių tyrimas, sunaikinant gyvą embrioną, atmestinas ne tik todėl, kad jam trūksta Dievo šviesos, bet ir todėl, kad trūksta žmogiškumo. (rk)