2008-12-11 17:53:39

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-ųjų metinių minėjimas JTO. Šventojo Sosto stebėtojo kalba


Gruodžio 10-ąją Jungtinių Tautų Organizacijos generalinė asamblėja iškilmingai paminėjo Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-ąsias metines. Ši Deklaracija buvo pasirašyta 1948 metų gruodžio 10-ąją Paryžiuje. Deklaracija nėra juridiškai saistantis traktatas. Tačiau ji tapo tam tikru pagrindu, kriterijumi daugeliui kitų dokumentų.

Šventajam Sostui JT generalinėje asamblėjoje atstovavo arkivyskupo Celestino Migliore, nuolatinio Šventojo Sosto stebėtojo JTO, vadovaujama delegacija. Arkivyskupas taip pat buvo vienas iš kalbėtojų, pasisakiusių iškilmingoje sesijoje.

Šventojo Sosto atstovas įvardijo kelis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos kertinius akmenis. Anot jo, per šį pamatinį dokumentą tautos, valstybės ir tarptautinės organizacijos gali atskleisti tikrai visuotinę žmogaus orumo vertę, suvokti asmens reikšmę, tuo pat metu individualią ir visuotinę jo teisių dimensiją.

Deklaracija aiškiai parodo, jog žmogaus teisės, kurias prašoma taikyti ir saugoti, nėra tik juridinės dimensijos išraiška, tačiau turi savo šaknis ir savo tikslą visiems žmonėms bendroje etikoje bei prote.

Arkivyskupas Migliore priminė popiežiaus Benedikto XVI kalbos, pasakytos priešais JTO generalinę asamblėją šių metų balandžio 18 dieną, vizito JAV metu, įžvalgą, susiejusią žmogaus teises ir jų apsaugą su dviem pagrindiniais tikslais: su bendro gėrio siekimu ir su žmogaus laisvės gynimu.

Bendro gėrio idėja yra esminė JTO veiklai: vargu ar galima siekti kolektyvinio saugumo, bendradarbiauti skatinant valstybių vystimąsi, siekti humanitarinių tikslų, tuo pat metu nesiekiant bendrojo gėrio. Pastarasis Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje yra išreikštas kvietimu „elgtis vieni su kitais broliškumo dvasioje“, skirtu visiems žmonių giminės nariams.

Žmogaus laisvė svarbi tiek pat. Laisvė yra būtina sąlyga bendrojo gėrio kūrime. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje tvirtinama, jog „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs orumu bei teisėmis“. Tai faktas, kuris leidžia sukurti būtiną sąsają tarp teisių ir pareigų, dėl kurios kiekvienas asmuo, kiekviena valstybė, kiekviena bendruomenė turi prisiimti atsakomybę už daromus pasirinkimus, o taip pat pripažinti abipusišką ryšį su kitais.

Žmogaus teisės yra įrankis, per kurį asmuo išreiškia savo vertybes, savo esminius poreikius, savo santykius, saugo savo sąžinę, savo tikėjimo dimensiją ir savo giliausius įsitikinimus, teigė Šventojo Sosto delegacijos vadovas, arkivyskupas Celestino Migliore.

*

Gruodžio 10-ąją Jungtinių Tautų Organizacijos generalinėje asamblėjoje buvo paskelbti Žmogaus teisių premijos laureatai. Ši premija, įsteigta 1966 metais, skiriama kas penkerius metus. Šį kartą ji buvo įteikta keliems žmogaus teisių aktyvistams, vienai pagarbos žmogaus teisių stebėjimo organizacijai. Dar dviem asmenims premija įteikta jau po mirties. Tarp jų JAV gimusiai vienuolei Dorotėjai Mae Stang. Ji buvo nušauta 2005 metais Brazilijoje, 73 metų amžiaus. Brazilijoje ji pragyveno beveik keturis dešimtmečius ir aktyviai dalyvavo įvairiose socialinėse akcijose, visada stovėdama vargšų ir silpnųjų pusėje.

*

Gruodžio 10-ąją Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke buvo surengta konferencija, kurioje buvo pristatyta peticija apie gyvybės apsaugą nuo jos pradėjimo iki pat natūralios mirties. Ši peticija buvo šešių organizacijų, tarp jų ir krikščioniškų, skleista iniciatyva. Ja buvo siekta atsverti už abortą pasisakančių organizacijų bei aktyvistų prašymą JT generalinei asamblėjai, kad abortas būtų paskelbtas universalia žmogaus teise ir integruotas į žmogaus teisių sistemą. (rk)







All the contents on this site are copyrighted ©.