Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-ųjų metinių minėjimas JTO. Šventojo Sosto
stebėtojo kalba
Gruodžio 10-ąją Jungtinių Tautų Organizacijos generalinė asamblėja iškilmingai paminėjo
Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-ąsias metines. Ši Deklaracija buvo pasirašyta
1948 metų gruodžio 10-ąją Paryžiuje. Deklaracija nėra juridiškai saistantis traktatas.
Tačiau ji tapo tam tikru pagrindu, kriterijumi daugeliui kitų dokumentų.
Šventajam
Sostui JT generalinėje asamblėjoje atstovavo arkivyskupo Celestino Migliore, nuolatinio
Šventojo Sosto stebėtojo JTO, vadovaujama delegacija. Arkivyskupas taip pat buvo vienas
iš kalbėtojų, pasisakiusių iškilmingoje sesijoje.
Šventojo Sosto atstovas įvardijo
kelis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos kertinius akmenis. Anot jo, per šį pamatinį
dokumentą tautos, valstybės ir tarptautinės organizacijos gali atskleisti tikrai visuotinę
žmogaus orumo vertę, suvokti asmens reikšmę, tuo pat metu individualią ir visuotinę
jo teisių dimensiją.
Deklaracija aiškiai parodo, jog žmogaus teisės, kurias
prašoma taikyti ir saugoti, nėra tik juridinės dimensijos išraiška, tačiau turi savo
šaknis ir savo tikslą visiems žmonėms bendroje etikoje bei prote.
Arkivyskupas
Migliore priminė popiežiaus Benedikto XVI kalbos, pasakytos priešais JTO generalinę
asamblėją šių metų balandžio 18 dieną, vizito JAV metu, įžvalgą, susiejusią žmogaus
teises ir jų apsaugą su dviem pagrindiniais tikslais: su bendro gėrio siekimu ir su
žmogaus laisvės gynimu.
Bendro gėrio idėja yra esminė JTO veiklai: vargu ar
galima siekti kolektyvinio saugumo, bendradarbiauti skatinant valstybių vystimąsi,
siekti humanitarinių tikslų, tuo pat metu nesiekiant bendrojo gėrio. Pastarasis Visuotinėje
žmogaus teisių deklaracijoje yra išreikštas kvietimu „elgtis vieni su kitais broliškumo
dvasioje“, skirtu visiems žmonių giminės nariams.
Žmogaus laisvė svarbi tiek
pat. Laisvė yra būtina sąlyga bendrojo gėrio kūrime. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje
tvirtinama, jog „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs orumu bei teisėmis“. Tai faktas,
kuris leidžia sukurti būtiną sąsają tarp teisių ir pareigų, dėl kurios kiekvienas
asmuo, kiekviena valstybė, kiekviena bendruomenė turi prisiimti atsakomybę už daromus
pasirinkimus, o taip pat pripažinti abipusišką ryšį su kitais.
Žmogaus teisės
yra įrankis, per kurį asmuo išreiškia savo vertybes, savo esminius poreikius, savo
santykius, saugo savo sąžinę, savo tikėjimo dimensiją ir savo giliausius įsitikinimus,
teigė Šventojo Sosto delegacijos vadovas, arkivyskupas Celestino Migliore.
*
Gruodžio
10-ąją Jungtinių Tautų Organizacijos generalinėje asamblėjoje buvo paskelbti Žmogaus
teisių premijos laureatai. Ši premija, įsteigta 1966 metais, skiriama kas penkerius
metus. Šį kartą ji buvo įteikta keliems žmogaus teisių aktyvistams, vienai pagarbos
žmogaus teisių stebėjimo organizacijai. Dar dviem asmenims premija įteikta jau po
mirties. Tarp jų JAV gimusiai vienuolei Dorotėjai Mae Stang. Ji buvo nušauta 2005
metais Brazilijoje, 73 metų amžiaus. Brazilijoje ji pragyveno beveik keturis dešimtmečius
ir aktyviai dalyvavo įvairiose socialinėse akcijose, visada stovėdama vargšų ir silpnųjų
pusėje.
*
Gruodžio 10-ąją Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke
buvo surengta konferencija, kurioje buvo pristatyta peticija apie gyvybės apsaugą
nuo jos pradėjimo iki pat natūralios mirties. Ši peticija buvo šešių organizacijų,
tarp jų ir krikščioniškų, skleista iniciatyva. Ja buvo siekta atsverti už abortą pasisakančių
organizacijų bei aktyvistų prašymą JT generalinei asamblėjai, kad abortas būtų paskelbtas
universalia žmogaus teise ir integruotas į žmogaus teisių sistemą. (rk)