Ketvirtadienio vakarą popiežius susitiko su Romos akademine bendruomene

Ketvirtadienio vakarą popiežius Benediktas XVI susitiko su Romos mieste veikiančių valstybinių ir privačių universitetų studentais. Susitikimas prasidėjo Mišiomis, kurias Šv. Petro bazilikoje aukojo naujasis Popiežiaus vikaras Romos miestui kardinolas Agostino Vallini. Mišių pabaigoje į baziliką atėjo popiežius Benediktas XVI. Jis visų pirma pasveikino tarp susitiko dalyvių buvusį Australijos Sidnėjaus arkivyskupą kardinolą George‘ą Pellą, kurio dalyvavimas, sakė popiežius, „mūsų mintis ir širdis nukelia į tą nepaprastą dvasinę patirtį, kurią išgyvenome švęsdami pasaulio jaunimo dienas“. Popiežius taip pat atskirai pasveikino susitikime dalyvavusį Italijos aukštojo mokslo ministrą bei didžiausio visoje Italijoje – Romos „La Sapienza“ universiteto rektorių. Labai nuoširdžiai popiežius sveikino taip pat susitikime dalyvavusius kelis studentus, kurie jau būdami subrendę ruošiasi artimiausiu metu priimti Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentą. Pabaigoje studentams ir visiems dalyviams buvo išdalintas atskiru leidiniu išleistas šv. Pauliaus laiškas romiečiams. Jį popiežius komentavo studentams ir dėstytojams sakytoje kalboje.

Laiškas romiečiams yra vienas svarbiausių visų laikų kultūros tekstų,- sakė popiežius. Tačiau drauge jis yra gyvas žodis gyvai Bažnyčiai. Dėl to, šį vakarą atiduodamas jį į jūsų rankas, aš linkiu ir trokštu, kad ir jums šis laiškas būtų dvasinis maistas kaip kitados buvo pirmajai Romos krikščionių bendruomenei. Pauliaus kultūriniame ir istoriniame kontekste krikščioniška Geroji Naujiena sukėlė tikrą revoliuciją. Žinia apie išganymo visuotinumą buvo neregėta naujiena. Visų pirma ji sugriovė sieną, kuri skyrė pagonis nuo žydų, o taip pat ir visas kitas sienas, kurios buvo statomos vėlesnėse epochose. Kristus savo mirtimi ir prisikėlimu pasiūlė išganymą kiekvienam žmogui. Pasiūlė, ne primetė,- patikslino popiežius. Išganymas yra dovana, kurią reikia sąmoningai asmeniškai priimti. Šiuos žodžius,- sakė popiežius studentams,- visų pirma skiriu tiems iš jūsų, kurie ruošiasi krikštui. Pauliaus laiške romiečiams randame įspūdingą, tiesiog genialų, krikšto sakramento apibūdinimą: „Mes visi, pakrikštyti Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo mirtyje“ (Rom 6, 3). Būti pakrikštytiems Jėzuje, reiškia būti dvasiškai panardintiems į jo mirtį, kuri buvo tobuliausias ir universalus meilės aktas, išvadavęs kiekvieną žmogų ir visą kūriniją iš vergavimo nuodėmei ir mirčiai. „Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? – klausia apaštalas Paulius. (...) Aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei viešpatystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Rom 8, 35.38-39). Tai ir yra naujas krikščionio gyvenimas. Štai tokią žinią, brangūs bičiuliai, trokštu jums perduoti šį vakarą,- kalbėjo popiežius. Tai, žinoma, visų pirma tikėjimo žinia, tačiau tuo pat metu ji yra ir tiesa, šviečianti mūsų protui. Ji yra tiesa, kuri padeda mums susigaudyti realiame gyvenime, eiti per pasaulį. (jm)