Antradienį Taivanio vyskupai pradeda vizitą Ad limina

Nuo gruodžio 9 iki 13 Romoje ir Vatikane lankosi Taivanio vyskupai su ad limina vizitu. Taivanio vyskupai priklauso Regioninei Kinijos Vyskupų konferencijai, kuriai dabar vadovauja Taipėjaus arkivyskupas Jonas Hung Shan-Chuan. Kiti ganytojai: jėzuitas kardinolas emeritas Paulius Shan Kuo-Hsi, 7 vyskupai bei 8 vyskupai emeritai. Iš viso Taivanyje yra viena arkivyskupija ir šešios vyskupijos.

Daugiau kaip 23 milijonus gyventojų turinčioje Taivanio saloje dauguma yra budistai ir taoistai. Vos 2 % šalies gyventojų yra protestantai, dar mažiau yra katalikų – mažiau nei pusantro procento, tai yra apie 308 tūkstančiai.

XVI amžiuje į Taivanį pradėjo plaukioti portugalų laivai. Vėliau salos uostais pradėjo naudotis olandų bei ispanų laivai. 1624 metais olandų reformatai pirmieji pradėjo evangelizuoti vietinius gyventojus. Per du dešimtmečius pakrikštijo apie 6000 Taivanio salos gyventojų. Tuo tarpu katalikybę skleidė ispanų dominikonai kartu su japonų kunigais ir broliais vienuoliais. 1633 metais vietiniai gyventojai nužudė 25 kunigus misionierius. O XVII amžiaus viduryje salą okupavus olandams, dominikonų vienuoliai buvo deportuoti iš salos.

Praėjus dviems šimtmečiams, 1860 metais iš Anglijos, o vėliau ir iš Kanados, atvyko pirmieji presbiterionų misionieriai. Tais pačiais metais iš Kontinentinės Kinijos atvyko ispanų ir kinų misionierių grupė, kuri pietinėje salos dalyje įkūrė dvi bažnyčias. 1683 metais Taivanio sala buvo prijungta prie kontinentinės Kinijos ir iki XIX amžiaus pabaigos išliko jos dalis. 1895 metais salą užgrobė Japonija. Okupacijos metais Japonijos valdžia griežtai kontroliavo misionierių ir Bažnyčių veiklą, uždraudė evangelizuoti vietinius gyventojus.

Po II Pasaulinio karo Taivanio salos teritorija vėl grįžo Kinijos nuosavybėn. Tuo metu čia jau buvo apie 10 tūkstančių katalikų, apie penkios dešimtys bažnyčių ir misijų, dirbo 20 misionierių. Tačiau 1949 metais Kinijoje atėjus į valdžia komunistams, Guomindano vyriausybė bei dar milijonas kinų pasitraukė į Taivanio salą ir pasiskelbė Kinijos Respublika, skirtingai nuo komunistinės Kinijos Liaudės Respublikos. Į salą iš kontinentinės Kinijos atvyko ir apie 400 kunigų, kurie naujoje vietoje vykdė labai aktyvų evangelizacinį darbą. 1959 metais Taivanyje buvo jau apie 170 tūkstančių katalikų.

Santykiai tarp Šventojo Sosto ir Kinijos buvo užmegzti 1946 metais. Tačiau 1951 metais iš kontinentinės Kinijos buvo išvyti nunciatūros darbuotojai, kurie persikėlė į Taivanį. Nunciatūros perkėlimas nereiškė Taivanio kaip atskiros valstybės pripažinimo. Norėdamas tai pabrėžti popiežius Paulius VI 1971 metais pakeitė Šventojo Sosto atstovo statusą iš nuncijaus į reikalų patikėtinį. Nuo 2005 metų tiek Taivanio tiek Kinijos Liaudies Respublikos valdžia deda pastangas gerinant dvišalius santykius bei stiprina bendradarbiavimą, paliekant galimybę vieną dieną suvienyti teritorijas. Popiežius Benediktas XVI lapkričio 8 d., priimdamas naują Taivanio ambasadorių, sveikino suartėjimo iniciatyvas tarp Pekino ir Taipėjaus bei išreiškė viltį dėl „dviejų Kinijų“ konstruktyvaus dialogo. (kl)